Kai kuriose stovinčio vandens kūdrose kurkia ne tik varlės. Ten gyvena mažą drakoniuką primenantis skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). Nors telpa į delną, tai yra didžiausias Europos tritonas. Šie tritonai yra labai jautrūs buveinės pokyčiams ir nyksta, todėl jų gyvenamųjų vietų apsaugai steigiamos „Natura 2000“ teritorijos.
Kokie yra skiauterėtųjų tritonų namai ir kur tikėtina juos pamatyti? Neršimui tritonai naudoja nedidelius stovinčio vandens telkinius. Paprastai jie renkasi gilesnes nei pusės metro kūdras, bet svarbu, kad pakraščiuose būtų ir seklių su negausia dugno augalija vandens plotų. Jų reikia kiaušinėlių dėjimui. Taip pat tose kūdrose turi nebūti žuvų, nes jos suėda išsiritusias tritonų lervutes ir taip populiacija pasmerkiama išnykti. Sausumoje šiai rūšiai yra reikalingos pievos ir netoliese esantys brandūs lapuočių miškai, kuriuose yra slėptuvių žiemojimui. Dažniausiai skiauterėtieji tritonai žiemoja po senais kelmais ar nuvirtusiais medžiais, nes pūvanti mediena išskiria šilumą. Taip pat kartais įsikuria kitų gyvūnų po žeme išraustuose ir apleistuose urveliuose.
Pavasarį kūdrose vyksta povandeniniai šokiai
Skiauterėtieji tritonai rengia ypatingas tuoktuves. Šokių scenai jie pasirenka lygaus paviršiaus vandens telkinio dugno aikšteles, neapaugusias vešlia augalija. Patinai, šokdami tuoktuvių šokius, vilioja pateles pasirinkti jų padėtą spermatoforą. Skiauterėtųjų tritonų patinėliai išsiskiria savo drakoniška skiautere ant nugaros, kuria puikuojasi prieš pateles. Kiti išskirtiniai bruožiai – baltas dryžis ant uodegos ir ryškiai oranžinis ar geltonas pilvas su juodomis dėmėmis. Lietuvoje taip pat gyvena dažnesni paprastieji tritonai, bet jie yra gerokai mažesni: skiauterėtieji tritonai užauga iki 12-17 cm ilgio, o paprastieji tritonai – iki 9 centimetrų.
Skiauterėtojo tritono patelės padeda apie 200 – 300 kiaušinių. Patelė kiekvieną kiaušinį rūpestingai suvynioja į augalų lapus ir prilipdo prie vandens augalų. Naujai išsiritę tritoniukai sausomoje praleis trejus-penkerius metus, kol sulauks lytinės brandos ir pradės rengti savo pavasarinį tuoktuvių šokį.
Autorius Alexandre Roux0
Didžiausia grėsmė – buveinių mažėjimas ir žemės ūkio tarša
Kadangi šiems drakoniukams reikia tinkamų sąlygų ne tik vandenyje, bet ir aplink sausumoje, tokių teritorijų Europoje vis mažėja. Taip pat skiauterėtieji tritonai, kaip ir kiti varliagyviai, labai kenčia nuo žemės ūkio taršos – pesticidų, herbicidų ir kitų cheminių medžiagų – kurios yra pragaištingos jų dauginimuisi. Todėl Lietuvoje atliekama šių tritonų paieška, o aptinkamos gyvenamosios teritorijos saugomos.
Be to, skiauterėtųjų tritonų saugojimas naudingas ne tik šiai rūšiai. Vandens telkiniuose, kurie reikalingi tritonams, randamas nemažas skaičius nykstančių augalų, bestuburių ir varliagyvių rūšių. Šiuo metu „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje saugo 27 šių tritonų gyvenamąsias vietas.