Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, augalų ir paukščių rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje.
Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, paukščių ir augalų rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje.
„Viena didžiausių gamtotvarkos problemų – visuomenei ne visada lengva suprasti, kodėl saugomose teritorijose reikia žmogaus įsikišimo. Pats terminas „gamtotvarka“ gali skambėti sudėtingai ar net kiek senamadiškai, o visuomenėje gana gaji
Nuo rugpjūčio mėnesio antros pusės, esant tinkamoms oro sąlygoms, Dzūkijos nacionaliniame parke (DNP) bus pradėta įgyvendinti kontroliuojamo miško paklotės deginimo gamtotvarkos priemonė, skirta palaikyti ir atkurti miško buveinių, kurioms būdinga
Dzūkijos nacionaliniame parke, vykdant vabalų įvairovės tyrimus, buvo aptikta viena rečiausių Lietuvoje aptinkamų ūsuočių (Cerambycidae) rūšių – sengirinis grakštenis (Macroleptura thoracica). Jį, vykdydamas vabalų įvairovės tyrimus, aptiko LIFE integruoto projekto
„Jeigu norime teritorijos atkūrimą palikti savieigai, pirmiausia turime atitaisyti tai, ką sugadinome. Tik tada gamta gali tvarkytis pati. Sakyti: „palikime gamtai“ po to, kai ją išderinome, nėra teisinga. Žmonės dažnai
