Tūkstantmečius po paskutiniojo ledynmečio Dzūkijos kraštovaizdis atrodė kitaip nei dabar. Jį formavo gamtos jėgos. Miškų plotus mainė vėjo pustomi smėlynai, kur ne kur įsižiebdavo gaisrai, miškuose ir upių pakrantėse ganėsi
Dzūkijos kraštovaizdžiui būdingos vėjalandės šilagėlės – reti ir saugomi augalai –susiduria su išnykimo grėsme. Tinkamų buveinių mažėjimas, žmogaus veikla ir sudėtingos natūralios augimo sąlygos lemia, kad šios rūšies populiacijos silpsta.
„Manęs daug kas klausdavo, kaip aš motyvuoju bendruomenę. O paskui supratau, kad pirmiausiai ne aš juos, o jie motyvuoja mane“, – sako Ąžuolinių kaimo (Alytaus r.) bendruomenės pirmininkė Danguolė Jarmalavičienė.
LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ iniciatyva dar šiais metais Žemaitijos nacionaliniame parke pradės veikti trečioji žaliosios biomasės kompostavimo aikštelė. Ji palengvins direkcijai priklausančių natūralių pievų ir
Keliaujantis festivalis „Natura Fest“ šiemet dalyvius kvietė keliauti „milžinų išmintais takais“ Kurtuvėnų regioniniame parke. Gegužės 16-ąją vykęs renginys subūrė daugiau nei du šimtus gamtos mylėtojų į dieną, kupiną žygių, atradimų
Ugnis turi didelį poveikį miškų ekosistemoms, nes kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys yra priklausomos nuo gaisrų. Gamtoje gaisrai visada buvo pasikartojantis stichinis reiškinys, kuris lėmė kai kurių rūšių prisitaikymą
