Lapkričio 22 d. buvo pristatytos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų papildytos Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo BAST rekomendacijos. Pristatyme dalyvavę pranešėjai supažindino su, įgyvendinant Natura 2000 projektą parengtomis, miško rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijomis ir atnaujinimais, susijusiais su ugdymo kirtimais, geros buveinių būklės vertinimo kriterijais, bei sanitariniais kirtimais.
EB svarbos natūralių miško buveinių BAST tvarkymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) pirmąkart buvo pristatytos 2021 m. Jos yra skirtos apsaugoti vertingiausias Lietuvos miškų buveines, kartu su išlygomis leidžiant jose tam tikrą ūkinę veiklą. Neradus tinkamo sprendimo integruoti Rekomendacijas rengiant nacionalinį miškų susitarimą ir vis labiau augant poreikiui EB svarbos natūraliose miško buveinėse pradėti ūkininkauti kitaip, išsaugant vertybes ir gerinat buveinių struktūrą, Rekomendacijos buvo pakoreguotos ir papildytos.
Pokyčiai reikalingi nedelsiant
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nacionaliniame lankytojų centre vykusiame pristatyme sveikinimo žodį tarė Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis. Jis džiaugėsi dideliu auditorijos susidomėjimu Rekomendacijomis bei diskusija apie jų įgyvendinimą.
„Norėčiau akcentuoti, kad pokyčių mums reikia ir jų reikėjo dar vakar“, – teigė N. Kupstaitis. Pasak jo, apie pokyčius miškų politikoje diskutuojama jau keletą metų, tačiau juos daryti nėra lengva: „Tai – atsakingi sprendimai. Padarius klaidą, ją ištaisyti sunku, todėl reikalinga pasverti priimamus sprendimus, turėti tvirtus mokslinius pagrindus, studijų įrodymus”.
Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas išreiškė ministerijos poziciją, kad rekomendacijos greitu metu bus pradėtos taikyti praktikoje.
Natūralių miško buveinių BAST tvarkymo rekomendacijos be smulkių pataisymų buvo papildytos išplėtotomis ugdymo ir sanitarinių kirtimų vykdymo rekomendacijomis. Apie tai renginyje pranešimus skaitė VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto prof. Gediminas Brazaitis ir gamtosaugos specialistė Silvija Šaudyte-Manton.
Pasak prof. Gedimino Brazaičio, siekiant formuoti didesnę struktūrinę įvairovę turinčius medynus jaunesnio amžiaus medynuose natūraliose miško buveinėse ir saugomose teritorijose yra rekomenduojama vykdyti kintamo tankumo ugdymo kirtimus. Juos vykdant formuojama didesnė medyno mozaika susidedanti iš ugdymo kirtimais nepaliestų plotelių (10–15% ploto), atveriamų ertmių (10–15%) ir tradiciškai ugdomo ploto (iki 75%) jame paliekant didesnę rūšinę ir medžių išsivystymo klasių įvairovę. Neugdomos nedidelio ploto 0,1-0,3ha tankmės ten kur yra ar tikimasi rūšių, kurioms reikia specifinių aplinkos sąlygų, nedidelės pelkutės, žvėrių urvų vietos ir kt.
„Ertmės taip pat formuojamos geresnių apšvietimo sąlygų reikalaujančių retų rūšių augimvietėse, atveriant vertingų medžių lajas ar siekiant savaiminio atsikūrimo ir tuo pačiu įvairiaamžės medyno struktūros. Tokio pobūdžio kirtimai yra taikomi Čekijoje, JAV, išbandomi Skandinavijos valstybėse“, – teigė profesorius. – „Sanitariniai kirtimai yra jautri tema saugomose teritorijose, nes gali būti lengvai pažeistos saugomos vertybės. Vis dėlto, svarbu vykdyti operatyvią eglės liemenų kenkėjų apsaugą, nužievinant ar pašalinant pavojingus medžius. Neuždelsus su sanitarinėms priemonėmis tokie medžiai tampa nepavojingi, ar net naudingi dėl juose įsikuriančių kenkėjų parazitų, todėl jie turėtų būti saugomi dėl biologinei įvairovei turimos vertės“.
Susidarius dideliam negyvos medienos kiekiui, dalis jos iš buveinės gali būti pašalinama ūkiniais tikslais, nes dideli vieno tipo negyvos medienos kiekiai nesukuria pridėtinės vertės su negyva mediena susijusioms rūšims – joms yra svarbu užtikrinti ilgalaikį įvairių tipų ir pakankamą negyvos medienos egzistavimą saugomoje teritorijoje.
Susirinkusi auditorija domėjosi, kaip galima pasiekti „win-win“ situacijos, kai būtų galima išvengti medyno žuvimo ir tuo pačiu sudaryti geresnes sąlygas biologinei įvairovei. Taip pat buvo paliesti medyno atkūrimo klausimai labai išretėjusiuose dėl medžių žūties sklypuose.
Pristatė buveinių vertinimo kriterijus
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analinio centro gamtosaugos ekspertas-botanikas Vytautas Uselis pažymėjo, kad 2019–2020 m. parengtas pirminis Rekomendacijų variantas rėmėsi labiau bendraisiais EB svarbos natūralių miško buveinių struktūros principais ir apsaugos poreikiais. Detalesnės gairės, kaip turi atrodyti geros būklės buveinės buvo rengiamos 2020–2023 metais.
Tuo laikotarpiu tvirtinamose Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose šalia apsaugos tikslų atsirado geros apsaugos būklės (GAB) reikalavimai. Iki tol, vertinant buveines, jų būklė buvo nustatoma ekspertiniu būdu, suteikiant geros, patenkinamos, blogos ar potencialios būklės kategoriją. Parengus detalius buveinių būklės vertinimo kriterijus (BVK) atsiranda galimybė objektyviau įvertinti buveinių būklę, o taip pat matomi aiškesni orientyrai Rekomendacijų įgyvendinimui.
Renginyje skaitytame pranešime „Geros buveinių būklės vertinimo kriterijai ir jų integravimas į Rekomendacijas“ ekspertai pristatė po praktinių bandymų patobulintus buveinių vertinimo kriterijus. Auditorija buvo supažindinta su jų struktūra, veikimo principu bendroje „Natura 2000“ tinklo apsaugos sistemoje, buvo pateikta atskirų buveinių tipų BVK pavyzdžiai. Antroje pranešimo dalyje buvo išryškinti kai kurie šių dokumentų derinimo aspektai bei aptartas buveinių vertinimo kriterijų BVK integravimas į EB svarbos natūralių miško buveinių BAST tvarkymo rekomendacijas.
„Renginio metu pristatyti miško buveinių vertinimo kriterijai leis, taikant konkrečius, išmatuojamus, aiškius parametrus nustatyti buveinių būklę ir sudarys sąlygas būklės pokyčių stebėjimui. Buveinių geros būklės užtikrinimui, atkūrimui ar suformavimui pasitarnausiantis atnaujintas Rekomendacijų dokumentas turi būti harmonizuotas ir atitikti BVK geros vertės rodiklių siekį“, – teigė S. Šaudytė-Manton.
Renginio metu taip pat buvo aptartos EB Buveinių direktyvos miško rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos. Jas pristatęs VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius dr. Žydrūnas Preikša aptarė buveinių pasirinkimą rūšims, kylančias grėsmes ir siūlomas apsaugos ir tvarkymo priemones, kurios galėtų pasitarnauti rašant Gamtotvarkos planus ar numatant rūšių apsaugą konkrečiose radimvietėse. Mokslininkas pažymėjo, kad kai kurios rūšys yra mažai moksliškai tirtos, todėl ir apsaugos bei jų buveinių tvarkymo priemonių kol kas negalima pasiūlyti.
Kviečiame susipažinti su renginio pranešimais:
1. Ugdymo kirtimų taikymas EB svarbos natūraliose miško buveinėse
2. Miškų buveinių BVK ir jų integravimas į Rekomendacijas, 2023
3. EB Buveinių direktyvos miško rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijųos
4. Sanitariniai kirtimai ir jų vaidmuo tvarkant EB svarbos natūralias miško buveines
Renginio įrašas:
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.