Festivalis „Natura fest 2024“ padėjo geriau pažinti Dieveniškių kraštą

Festivalis gamtoje „Natura fest“ kasmet vyksta vis kitoje saugomoje teritorijoje. Šiemet festivalio partneriu ir vėl tapo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, o renginio vietai buvo pasirinktas Dieveniškių istorinis regioninis parkas – Gaujos mokomasis takas.

Dieveniškių kraštas įdomus ir savitas tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu – netrūksta išskirtinių vertybių, taip pat gausu saugomų Natura 2000 teritorijų. Vienoje iš jų – šalia įspūdingo, 1000 metų skaičiuojančio, Stakų ąžuolo – šeštadienio rytą startavo festivalio „Natura fest“ pirmasis žygis.

Jo metu, po galingomis senolio šakomis, susirinkusiems dalyviams Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertas Giedrius Švitra ir Lietuvos gamtos fondo atstovė Lina Kučinskaitė pristatė vykdomą projektą „Senųjų ąžuolų kelias auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje“. Jie išsamiai papasakojo ir apie patį niūriaspalvį auksavabalį, ir apie senų ąžuolų gamtinę svarbą kitoms saugomoms rūšims. Parko ekologė Aleksandra Jurgo pristatė išskirtinę Dieveniškių brangenybę – kardalapį garbenį. Tai vienas rečiausių gegužraibinių šeimos augalų Lietuvoje. Pieno baltumo žiedai neišskiria nektaro, nepaisant to, jie dažnai lankomi vabzdžių. Vabzdžius žiedai privilioja apgaule, todėl dažniausiai apdulkinami tik tie žiedai, kurie išsiskleidžia pirmieji. Vienas kardalapio garbenio individas išgyvena net iki 30-40 metų!

Ilgiausiame – 10 kilometrų – žygyje po ryškiausias Dieveniškių parko gamtines ir kultūrines vertybes buvo apkeliautas Poškonių gatvinis kaimas, Poškonių pilkapynas, pasigėrėta Grybiškių pušimi ir Grybiškių ąžuolu, po kuriuo 1971 metais rastas baravykas, svėręs 3 kilogramus. Sparčiu žingsniu dalyviai keliavo iki buveinių apsaugai svarbios teritorijos – medžiais apaugusios ganyklos. Vietovėje auga apie 70 brandžių ir senų ąžuolų, kai kurie su išdegintomis iš vidaus drevėmis, sužaloti vėjo ar žaibų.

Medžiais apaugusios ganyklos yra buveinės, kurios šiandien beveik išnykusios. Daugelyje vietų jos tapo įprastais miškais. Tai – senovinio, archajiško žemės ūkio laikotarpio palikimas, žinomas tik keliose vietose, dauguma šių buveinių yra Pietų Lietuvoje. Medžiais apaugusios ganyklos yra vertingos ir estetiniu požiūriu, ir kaip kultūrinio paveldo dalis.

Svarbi festivalio dalis – diskusija apie saugomų teritorijų svarbą, bendruomenę, vietos kultūrą. Dalyvius džiugino Dieveniškių Ryto gimnazijos moksleivių liaudies šokiai bei kanklių garsai.

Festivalio metu veikė įvairios veiklų ir kūrybinės erdvės. „FIXUS mobilis“ komanda visiems besidomintiems teikė informaciją apie tradicinės architektūros išsaugojimo svarbą ir kvietė patiems pabandyti pagaminti tradicinius puošybos elementus, sužinoti ir pasimokyti medienos apdirbimo subtilybių. Netrūko veiklos ir vaikams: buvo gaminami parko simboliai – spalvingieji drugiai. Taip pat buvo galima pasigaminti birbynę, švilpynę, beržo tošies apyrankę ar nusipinti stebuklingą, laimę nešančią žolynų paukštę. Na o drąsiausieji galėjo tapti tikrais pelėdų tyrinėtojais ir išsiaiškinti, o ką gi šios naktinės slapukės labiausiai mėgsta valgyti?

Visą festivalio laiką Gaujos mokomajame take vyko skirtingi pažintiniai žygiai. Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Valerijus Rašimovičius – šio tako įkūrėjas – papasakojo, kuo jis išskirtinis: pasižymi didele buveinių įvairove, o briedgaurynai ir kalninės arnikos augančios atviroje pievoje – retai sutinkamos retenybės būdingos išskirtinai Dieveniškių kraštui. Žolininkė Rita kvietė kupoliauti ir pasinerti į įstabų vaistingųjų augalų pasaulį. Drugelių tyrinėtoja, VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosaugos specialistė Eglė Vičiuvienė supažindino su Gaujos mokomajame take sutinkamais dieniniais drugiais – daugelis iš jų yra reti ir saugomi.

„Dieninių drugių žygio metu dalyviai susipažino su Gaujos mokomojo tako dieninių drugių įvairove. Susipažino kaip atskirti labai panašias rūšis pievinį, miškapievį ir gelsvajį perlinukus. Stebėjo Lietuvoje retas dieninių drugių rūšis, tokias kaip viksvinė hesperija (Heteropterus morpheus), pelkinis perlinukas (Boloria eunomia), bei Dieveniškių istorinio regioninio parko herbo simbolį: rudaakį satyriuką (Coenonoympha hero). Dalyvius pradžiugino pelkiniai gelsviai (Colias palaeno) ir šiauriniai auksinukai (Lycaena helle). Dauguma iš dalyvių pirmą kartą stebėjo Lietuvoje dėl klimato kaitos plintančią dienininių drugių rūšį margąją šaškytę (Melitaea britomartis)“, – pasakojo E. Vičiuvienė.

„Ornitostogų“ gidas Albertas Skirpstas kvietė pažinti sparnuočius – dalyviai galėjo atidžiai apžiūrėti gražuolę paprastąją medšarkę, mokėsi pažinti paukščių balsus, taip pat įsigyti įvairios gamtinės literatūros.

Vakarinė renginio dalis persikėlė į nakvynės vietą šalia Dieveniškių miestelio, į kadagių apsuptą stovyklavietę. Čia, jaukiai spragsint laužui, Darius Bagdonavičius, Haroldas Parulis, Mikas Kurtinaitis – Rakija Klezmer Band – festivalio dalyviams dovanojo spalvingų ir uždegančių klezmerių melodijų, kviečiančių pakilti ir suktis tradicinės žydų muzikos ritmu. „Muzikantai yra įsimylėję Dieveniškes ir nepraleidžia progos čia užsukti, idant jų atliekamo klezmerio skambesys žadintų tarpkultūrines dabartinės kartos pajautas ir plėstų kolektyvinės atminties ribas.“ – sako dieveniškietė Ilona Šedienė.

Sutemus dalyviai leidosi į jonvabalių paieškas bei pažindinosi su naktiniais drugiais. „Naktinių drugių viliojimas buvo vangus dėl atėjusios vėsos, buvo stebėtos vos 23 rūšys. Ištvermingiausieji stebėtojai galėjo pasigrožėti atskridusiu akiuotuoju sfinksu (Smerinthus ocellata) ir tošiniu kuoduočiu (Phalera bucephala). Didelį įspūdį dalyviams paliko samaninis pelėdgalvis (Trachea atriplicis), kuris atskrido pasmaguriauti ant vyno masalo“, – sakė E. Vičiuvienė.

Sekmadienį Dieveniškių Simono Karczmaro amatų kiemas antros festivalio dienos rytą sukvietė susidomėjusius susipažinti su miestelyje tris šimtmečius gyvavusia dieveniškiečių žydų istorija. Pradžioje – keli esminiai faktai, parodos „Paveikslėliai iš Dieveniškių žydų gyvenimu iki 1941 metų vasaros“ mokyklos galerijoje pristatymas, tuomet – pasivaikščiojimas miestelyje. Vedami Rakija Klezmer Band ir Ilonos Šedienės, sūkuryje judrios muzikos ir trumpų pasakojimų, dalyviai įsižiūrėjo į Dieveniškių urbanistinio paveldo objektus iš čia kelis amžius bendruomeninį gyvenimą kūrusių žydų perspektyvos. „Toks ir buvo šios pažinties tikslas – muzikos garsais įgyvinti tai, kas liko – pastatai, gamta ir atminties nuotrupos“, – teigė ekskursijos organizatorė I. Šedienė.

Savo išpuoselėtos tradicinės dzūkiškos sodybos „Po vienu rūmu“ vartus lankytojams atvėrusi šeimininkai Elena ir Andrius negailėjo pasakojimų, pristatė senojoje pirkioje įkurto namų muziejaus eksponatus: močiutės, mamos ir pačios Elenos austus audinius, audimo stakles, latušką (puodą, kuriame prieš Kūčias būdavo trinamos aguonos) bei daugybę kitų eksponatų. Vėliau sodybos svečiai turėjo progą pasiklausyti Prevencinės kultūros paveldo objektų priežiūros projekto „FIXUS Mobilis“ komandos konsultacijų apie senų pastatų priežiūrą, išgirsti patarimų, kaip išsaugoti pastatų autentiškumą ir užkirsti kelią didelėms problemoms.

„Kaip diskusijos metu akcentavo geografas doc. dr. Ričardas Skorupskas – Dieveniškių kraštas pagrįstai gali didžiuotis unikaliu kraštovaizdžiu, kurį žmogaus veikla dar ne itin smarkiai pakeitė, o tai šiais laikais – didelė vertybė. Kaip ir turtinga gamta, kultūriniu bei istoriniu paveldu ir šiltais žmonėmis. Daugiau nei 200 į festivalį atvykusių dalyvių turėjo galimybę šį kraštą pažinti bei patyrinėti iš arčiau ir tikimės, kad jį pamilo ir dar sugrįš ne kartą“, – sakė renginio koordinatorė, VšĮ „Baltijos aplinkos forumo“ atstovė Rūta Rosson.

Baltijos aplinkos forumo informacija.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.