„Natura Fest“: pažintį su Aukštadvario regioniniu parku vainikavo netikėtas atradimas

2025 m. gegužės 24-25 d. Aukštadvario regioniniame parke vyko festivalis visai šeimai „Natura Fest“. Tradicija tapusiame renginyje jo dalyviai leidosi į žygius, dalyvavo kūrybinėse veiklose ir tapo netikėto atradimo liudytojais.

„Pagrindinis šito festivalio tikslas, tai atkreipti dėmesį į saugomų teritorijų išskirtinumą, biologinę ir kultūrinę įvairovę. Taip pat supažindinti su „Natura 2000” teritorijų reikšme ir svarba“, – sakė LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbė, Baltijos aplinkos forumo Projektų veiklų koordinatorė Rūta Rosson.

Festivalis pažymėtas ypatingais netikėtumais

Šiais metais itin didelio susidomėjimo sulaukė festivalio organizuoti žygiai pėsčiomis. Į juos buvo sulaukta kone daugiausiai išankstinių dalyvių registracijų. Pirmąją festivalio dieną dalyviai turėjo galimybę leistis į tris žygius – „Žaliuoju taku“; „Žoliavimus“; į žygį po Aukštadvario šventvietes, piliakalnius ir pilkapynus – bei ekskursiją Aukštadvario dvare.

Dėmesio sulaukė vakarojimas prie laužo ir pašnekesys apie šikšnosparnius ir pelėdas su gamtosaugos ekspertu Remigijumi Karpuška ir ornitologe dr. Gintare Grašyte. Iki šiol Aukštadvario regioninis parkas buvo viena iš nedaugelio vietų šalyje, kur buvo galima aptikti 13 šikšnosparnių rūšių iš 14 žinomų Lietuvoje. Įdomu tai, kad būtent renginio metu detektoriumi buvo užfiksuotos 7 šikšnosparnių rūšys, o viena iš aptiktųjų anksčiau nebuvo fiksuota šioje teritorijoje. Tai leidžia manyti, kad teritorijoje galima aptikti visas 14 Lietuvoje žinomas šikšnosparnių rūšis.

Antrą festivalio dieną gamtininkų lydimi dalyviai leidosi į rytinį paukščių žygį. Nepatingėję sekmadienio rytą anksčiau atsikelti buvo apdovanoti su kaupu – žygio metu išvydo visoje Europos Sąjungoje saugomą juodąjį gandrą.

Festivalio metu dalyviai taip pat turėjo galimybę atskleisti savo kūrybiškumą: pasigaminti pakabuką su mozaiką, susipažinti su kalvystės menu, dalyvauti kavos keramikos, dekoravimo ir tapymo veiklose. Svarbią dalį užėmė ir aktyvi veikla – lauko žaidimai, orientavimosi baidarėmis varžybos.

Nors neretai vietos bendruomenes įtraukti į dalyvavimą netoli jų gyvenamosios vietos vyksiančiuose renginiuose yra sudėtinga, tačiau šiuo atveju pasiruošimas „Natura Fest“ Aukštadvario regioniniame parke pranoko lūkesčius. „Labai džiaugiamės vietinės bendruomenės indėliu. Jos aktyvumas, įsitraukimas ir idėjų gausa reikšmingai prisidėjo prie festivalio organizavimo“, – tikino R. Rosson. Aktyvus bendruomenės įsitraukimas leido festivalio dalyviams susipažinti su vietos gamintojais ir įsigyti natūralių skanėstų.

Regioninio parko unikalumas skatina sugrįžti

„Natura Fest“ – keliaujantis festivalis, kuris kasmet vyksta vis kito Lietuvos regiono saugomose teritorijose. Šiais metais jam buvo pasirinktas vienas vaizdingiausių – Aukštadvario regioninis parkas. „Svarbu pažymėti, kad jis – tikras gamtos lobynas. Festivalio metu stengėmės kartu pažinti kuo daugiau, bet dėl didelės jo turtų gausos, pavyko patyrinėti tik mažą dalelytę. Tikimės, kad žmonės čia sugrįš ir ateityje“, – mintimis dalinosi R. Rosson.

Aukštadvario regioninis parkas išsiskiria savo kalvų, daubų ir ežerų gausiu kraštovaizdžiu. Todėl dažnai šis kraštas vadinamas Lietuvos Šveicarija. Be to, jame galima apsilankyti turistų pamėgtoje „Velnio duobėje“ – dauboje, kuri yra įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą.

Regioninis parkas pasižymi ir unikalia biologine įvairove, čia saugomi net 7 Europos svarbos gamtinių buveinių tipai (plyti ir Pietų Europos stepinių pievų bei Vakarų Sibiro taigos buveinės). Tai – vienintelė vieta Lietuvoje, kur auga itin retas vandens telkinių augalas – paprastasis rėžiukas, o  Spindžiaus miške klesti viena įspūdingiausių orchidėjų bendrijų visoje Lietuvoje.

Parkui priklauso ir Mergiškių rezervatas, kuris pasižymi didele medžių įvairove ir siekia išsaugoti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių populiacijas bei buveines.

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.