Tautgirdo Masiulio nuotrauka
LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ iniciatyva įgyvendinamo Ginučių ąžuolyno, dažnai įvardijamo retųjų augalų lobynu, teritorijos tvarkymo darbai pasiekė finišo tiesiąją. Čia buvo įgyvendinti antro etapo gamtotvarkos darbai – pašalinta menkavertė augalija ir suformuotos medžiais apaugusios ganyklos.
„Džiaugiamės, kad lapkritį pradėti paskutinieji teritorijos tvarkymo darbai buvo operatyviai ir sėkmingai baigti – suformuota medžiais apaugusių ganyklų buveinė. Pastaruoju metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su ūkininku, kuris įsipareigoja projekto įgytas ir jam perduotas karves numatytą laikotarpį ganyti Ginučių ąžuolyne. Ganomas karves, kurios padeda rūpintis gamtotvarka, čia pamatyti bus galima nuo pavasario iki rudens“, – sakė Aukštaitijos nacionalinio parko projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis.
Jo teigimu, pradėti vertingos, retųjų augalų pamėgtos teritorijos atkūrimo darbus nebuvo paprasta. Iš pradžių reikėjo susisiekti su šioje teritorijoje besidriekiančių privačių sklypų savininkais, paaiškinti numatomų darbų priežastis ir tikslus.
Dalis sklypų savininkų sutiko parduoti jiems priklausančią žemę, tad ji buvo nupirkta valstybės nuosavybėn ir įregistruoti direkcijos vardu. Su kitų sklypų savininkais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Vėliau, parengus miškotvarkos projektą ir gavus reikalingus leidimus, buvo pradėti teritorijos tvarkymo darbai.
„2023–2024 m. žiemą buvo atlikti pirmo etapo tvarkymo darbai. Ąžuolai auga medžių apsuptyje, jų lajos buvo stipriai užgožtos. Todėl bijant, kad staigiai atidengus ąžuolus bus sužadinti miegantys pumpurai, kad pradės augti vilkūgliai, pirmiausiai po ąžuolų laja buvo pašalinti visi menkaverčiai medžiai. O likusioje teritorijos dalyje buvo pašalinta apie 50 proc. menkaverčių medžių“, – sakė T. Masiulis.
Įgyvendinus šį darbų etapą, nors teritorija nebuvo visiškai atkurta, jau buvo grąžintos ganytis karvės. Tai buvo reikšmingas įvykis – 2024 m. birželio 5-ąją, po 46 metų pertraukos karvės vėl pradėjo ganytis Ginučių ąžuolyne.
„Nors teritorija dar nebuvo sutvarkyta, tačiau tyrėjų pateikti rezultatai jau džiugino. Todėl dabar, kai teritorijos tvarkymo darbai baigti, su dar didesniu nekantrumu laukiame gerų naujienų apie atsikuriančią augaliją“, – sakė jis.
Tautgirdo Masiulio nuotrauka
Tautgirdo Masiulio nuotrauka
Tautgirdo Masiulio nuotrauka
Atliktų darbų nauda – akivaizdi jau dabar
Dar vasarą kalbintas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertas (botanikas) Vytautas Uselis patvirtino, kad Ginučių ąžuolynas džiugina teigiamais pokyčiais: „Europinės svarbos buveinių degradavimas sustojo, o kai kurie atvirų buveinių (miškapievių, melvenynų) ploteliai pradėjo rodyti gerėjimo ženklus“.
Pasak V. Uselio, 12-oje stacionarių monitoringo aikštelių yra skaičiuojamos atvirų buveinių gerą būklę iliustruojančios rūšys: „Pirminis vaizdas buvo užfiksuotas 2019 m., tada aikštelėse iš viso nustatyta 12 indikatorinių rūšių. Šiemet šis skaičius išaugo iki 16 ir dar kelios rūšys stebėtos ne aikštelėse. Pirmos apskaitos metu vyravo vaistinė notra ir pievinė miegalė. Dabar dažnumu neatsilieka kmynalapis kalnasargis ir paprastasis kardelis. Pastaroji rūšis dabar išplitusi visoje Ginučių ąžuolyno teritorijoje ir yra gausiausia iš Raudonosios knygos rūšių.“
Botaniko teigimu, naujose vietose pastebėta ir kita saugoma rūšis – sibirinis vilkdalgis. „Verta paminėti ir vyriškąją gegužraibę, kurios buvo likę tik keli individai, o šį pavasarį gamtininkai užfiksavo geroką pagausėjimą prašviesintuose laukymių pakraščiuose. Iš kitų indikatorinių rūšių naujai pastebėtos arba gausėja ožiažolė, auksakuodis vėdrynas, šunmėtė, hartmano viksva, orchidių šeimos rūšys – kiaušininė dviguonė, plačialapis skiautalūpis, blandys“, – sakė jis.
Pašnekovas pasakojo, kad tuose plotuose, kurie buvo labai ūksmingi ir kuriuose praėjusiais metais atlikti miško šviesinimo darbai, kol kas žolinė danga dar beveik nepakitusi. Tam, kad čia pradėtų augti šviesiamėgės rūšys, reikia laiko. „Svarbu pažymėti, kad keletas stebėsenos aikštelių yra vietose, kuriose dėl likusios privačios nuosavybės tvarkymo darbai nevyko. Jose per tuos 5 metus nuo pradinio stebėjimo indikatoriniai augalai labai sumažėjo ar visai išnyko. Tai tik parodo, kaip sparčiai blogėja vertingų buveinių būklė, jei gamtoje savo vaidmens nebeatlieka stambieji žolėdžiai“.
„Ginučių ąžuolyno laukymėse žolinė augalija dar labai vešli, daug kur dar vyrauja ekspansyvvių aukštaūgių ir azotamėgių rūšių sąžalynai – lendrūnynai, vingiorykštynai, dilgėlynai, nendrynai. Reikia nemažai laiko ir pakankamai intensyvaus ganymo, kad pilnai atsikurtų prieš kelis dešimtmečius klestėjusios miškapievių, melvenynų ir medžiais apaugusių ganyklų buveinės“, – teigė V. Uselis.
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.