Jokūbo Račkausko asmeninio archyvo nuotrauka

Pernai prie saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojų prisijungė Tauragės rajone, Alijošiškės kaime, veiklą vykdantis „Žaliasis ūkis“. Šis ūkis ne tik vadovaujasi ekologiško ūkininkavimo principais, bet ir vietoje gamina maisto produktus, kuria inovatyvias ekologiškas dirvožemio gerinimo priemones ir yra atviras visuomenei, mokydamas savo lankytojus apie ekologiško maisto gamybos ir ūkininkavimo svarbą.

„Žaliojo ūkio“ istorija prasidėjo dar 2018 m., kuomet chemijos ir maisto technologijų studijas baigęs dabartinis ūkio vadovas Jokūbas Račkauskas pasiūlė savo šeimai apjungti brolio ir tėvų ūkius bei įsteigti modernų ūkį, kuriame ne tik būtų auginami grūdai, bet ir vykdomi užaugintos produkcijos perdirbimo ir maisto produktų gamybos procesai.

„Idėja steigti „Žaliąjį ūkį“ gimė dar 2018 m., kai šeima, kuri jau jau ne vienerius metus praktikavo ekologinį ūkininkavimą, nusprendė sujungti sukauptą patirtį su mokslo žiniomis. Studijos Kauno technologijų universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijų fakultete bei darbo patirtis šioje srityje įkvėpė mintį, kad užauginamą kokybiška žaliavą verta tame pačiame ūkyje perdirbti ir suteikti produktui pridėtinę vertę“, – teigia J. Račkauskas.

„Žaliasis ūkis“ šiandien ne tik užsiima rugių, kviečių ir kitų grūdinių kultūrų auginimu, bet ir čia pat gamina iš jų įvairią ekologiško maisto produkciją bei tiesiogiai iš ūkio tiekia ją prekybos vietoms. Ūkio siūlomame maisto produktų asortimente šiandien galima rasti įvairių duonos gaminių, ekologiškų miltų ir net pilno grūdo makaronų. „Savo ūkyje mes puoselėjame ilgametes duonos kepimo tradicijas, kuriose derinami senieji receptai ir modernios technologijos. Sprendimas gaminti makaronus gimė iš noro pasiūlyti žmonėms platesnę, sveikesnę alternatyvą, pagrįstą ta pačia aukšta kokybe kaip ir mūsų kepiniai. Makaronus gaminame iš tų pačių ūkyje užaugintų, kruopščiai atrinktų grūdų, todėl jie išsiskiria ne tik skoniu, bet ir savo maistine verte“, – teigia „Žaliojo ūkio“ vadovas J. Račkauskas.

Pasak Jokūbo, steigiant „Žaliąjį ūkį“ nebuvo dvejonių eiti ekologiškos produkcijos auginimo ir gaminimo bei gamtai draugiško ūkininkavimo kryptimi. „Kaip maisto technologas norėjau kurti tokius produktus, kuriais pats tikėčiau ir galėčiau drąsiai siūlyti žmonėms. Be to, ir anksčiau mūsų šeima daugelį metų propagavo ekologišką ūkininkavimą. Visuomet laikėmės principo, kad geriau mažiau, bet kokybiškiau. Todėl visuomet skyrėme didelį dėmesį ir dirvožemio tausojimui, taip pat itin skiriame dėmesį CO2 surinkimo ir pavertimo deguonimi procesais“, – patirtimi dalinasi J. Račkauskas.

Jokūbo Račkausko asmeninio archyvo nuotrauka

„Žaliajame ūkyje“ veikia ir speciali laboratorija, kurioje kuriami inovatyvūs gamtai draugiški dirvožemio gerinimo produktai. „Savo laboratorijoje šiuo metu auginame keturias klasikines mikroorganizmų kultūras, kurios skirtos šiaudų skaidymui, azoto ir fosforo sulaikymui ir atpalaidavimui bei dirvožemio geros bendros būklės palaikymui. Turime savo reaktorių ir kol kas šias bakterijas naudojame tik savo ūkyje, testuojame jų kompleksus, tačiau ateityje turime planų šiuos produktu pasiūlyti ir kitiems“, – teigia „Žaliojo ūkio“ vadovas.

„Žaliajame ūkyje“ taip vyksta ir įvairios edukacijos, kurių metu lankytojai gali ne tik prasmingai praliesti laiką, bet ir sudalyvauti degustacijose bei artimiau susipažinti su maisto gamybos procesais. „Šiuo metu pas mus ypatingai populiarios mūsų rengiamos duonos degustacijos. Jų metu lankytojai ne tik gali išmėginti mūsų produkciją, bet ir daugiau sužinoti apie visą gaminio gamybos procesą nuo grūdo auginimo iki ingredientų parinkimo, kepimo technologijos ir kitų esminių gaminio savybių. Taip pat pas mus vyksta ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose gali dalyvauti tiek suaugusieji, tiek ir vaikai. Rengiame picų, sausainių, kitų miltinių gaminių kepimo edukacijas, o prieš šventes kviečiame ir į kūčiukų kepimo dirbtuves. Mano nuomone, tokios edukacijos suteikia žmonėms pasitikėjimo pačiu mūsų gaminamu produktu, kuomet vartotojai nuo iki pamato visą jų gamybos kelią“, – mintimis dalinosi J. Račkauskas.

Pasak „Žaliojo ūkio“ vadovo, ūkio veiklos specifika ir glaudus bendradarbiavimas su Pagramančio regioniniu parku natūraliai paskatino norą tapti Saugomų teritorijų produkto ženklo turėtoju. „Jau ne vienerius metus glaudžiai bendradarbiaujame su Pagramančio regioniniu parku. Jo atstovė Rita Krompalcienė pasiūlė prisijungti prie šios programos ir kadangi mūsų ūkio vertybės labai persidengia su šios programos tikslais, tad tikrai nedvejojome ir užpildėme prašymą. Šis statusas ne tik suteikia patikimumo mūsų ūkiu klientų akyse, bet ir įpareigoja dar labiau stengtis, puoselėti ir tęsti gamtai draugišką veiklą ateityje“, – pastebėjimais dalinosi J. Račkauskas.

Apie Saugomų teritorijų produkto ženklo programą

Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas – etnografinis paukštis. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba patvirtino Saugomų teritorijų produkto ženklo nuostatus, kuriais vadovaujantis vietos gyventojams, smulkiems verslininkams tapo dar lengviau gauti ST produkto ženklą savo paslaugoms ir prekėms. Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Daugiau informacijos apie Saugomų teritorijų produkto ženklo programą rasite čia.

Parengė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.