ES gamtos apsaugos teisės aktų nauda nenuginčijama: jie įpareigoja valstybės nares saugoti unikalų Europos gamtos paveldą ir užtikrinti gerą aplinkos būklę ne tik mūsų pačių, bet ir būsimų kartų labui. Gamtos direktyvų pagrindu kuriamas didžiausias saugomų teritorijų tinklas Natura 2000 šiandien jau yra tapęs saugiu prieglobsčiu apie 2 000 jautriausių augalų ir gyvūnų rūšių bei 230 tipų trapiausių natūralių buveinių. Akivaizdu, kad siekiant išsaugoti šį turtą reikalingos nemenkos investicijos.

© Ž. Preikšos nuotr.

Paskaičiuota, jog Natura 2000 tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. Eur. Kita vertus, šiose saugomose teritorijose per metus sukuriama ekosisteminių paslaugų (pvz. CO2 sugėrimas, apsauga nuo potvynių ir kitų stichinių nelaimių, vandens valymas, įvairios kultūrinės paslaugos ir kita) už maždaug 200-300 mlrd. eurų per metus arba 2–3 % ES BVP. Be to, Natura 2000 tinklas padeda išsaugoti savitą regionų kraštovaizdį ir estetinę vertę bei vystyti turizmo ir poilsio sektorius, todėl investavimas į Natura 2000 yra išties ir ekonomiškai pagrįstas, bei planuojamas ES lygmeniu.

Visgi pagrindinė atsakomybė už tinkamą Natura 2000 teritorijų finansavimą tenka valstybėms narėms. Jos privalo parengti daugiametes Natura 2000 tinklo finansavimo strategijas, vadinamas prioritetinių veiksmų programomis (angl. Priority Action Framework, toliau – PAF). Pagrindinis jų tikslas – integruotai apžvelgti priemones, kurių reikia Natura 2000 tinklui įgyvendinti, susiejant jas su atitinkamais ES fondais ir nurodant jų finansavimo poreikius.

Artėjant naujajai 2021 – 2027 metų finansavimo perspektyvai, Europos Komisija 2018 metų pavasarį pristatė naujo formato PAF ir nurodė šalims narėms vadovaujantis šia forma pateikti savo finansinius poreikius, susijusius su tinkamu Natura 2000 tinko įgyvendinimu šalyje. Tai gerokai pakoregavo ir LIFE integruotojo projekto komandos veiklų grafiką, kadangi didelė dalis ekspertų prisidėjo prie atskirų PAF dalių rengimo.

© N. Žitkevičiaus nuotr.

„Mes dėkingi LIFE integruotojo projekto komandai už atliktą darbą. Didžiausiu sunkumu ir iššūkiu rengiant šį strateginį dokumentą buvo lėšų poreikio priemonėms įgyvendinti objektyvus įvertinimas. Trūkstant duomenų apie faktinius darbų įkainius, esant didelei gamtinių ir socioekonominių sąlygų įvairovei, neužtikrintumui dėl darbų ir jam atlikti reikalingo laiko apimčių, lėšų poreikio įvertinimas daugeliu atvejų atliktas remiantis geriausia eksperto nuomone.“ – mintimis dalinasi PAF rengimo koordinatorius Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius. Pasak jo, rengimo procesas buvo gana sudėtingas ir imlus laikui dar ir dėl to, kad jame dalyvavo įvairių sektorių atstovai. Konsultuotasi su specialiai sudaryta PAF įgyvendinimo stebėsenos grupe, sudaryta iš Aplinkos ir  Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Gamtos tyrimų centro, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Aplinkos projektų valdymo agentūros, taip pat Klaipėdos universiteto, Lietuvos ornitologų draugijos, Lietuvos gamtos fondo ir kitų NVO ir įstaigų atstovų. Be to, PAF projektas buvo pateiktas ir visuomenės įvertinimui.

Po ilgų svarstymų ir tikslinimų, dokumentas pateiktas Europos Komisijai š. m. kovo 29 d. Galutinė minėto dokumento versija bus tvirtinama tik pakoregavus šį projektą pagal gautas Europos Komisijos pastabas.

„Svarbu atkreipti dėmesį į reikšmingą PAF vaidmenį rengiantis naujai ES finansinei perspektyvai, nes PAF pateikta informacija apie gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių finansinius poreikius bus vadovaujamasi rengiant strateginius planus pagal bendrosios žemės ūkio politikos reglamentus, investicijų planus pagal sanglaudos ir regioninės politikos finansavimo priemones, įgyvendinant reglamentą dėl ES aplinkos ir klimato politikos programos LIFE.“ – teigia A. Klimavičius. Pasak jo, ši informacija leis Europos Komisijai įvertinti ES kofinansavimo poreikius ateinančiu 2021 – 2027 m. ES finansavimo laikotarpiu. Tikimasi, kad bus iš esmės atsižvelgta į Lietuvos paskaičiavimus, reikalingus sėkmingam Natura 2000 tinklo užbaigimui ir palaikymui šalyje.

Su naujo formato pirminiu PAF variantu galima susipažinti ČIA.