Mindaugo Ilčiuko nuotr.

Spalio 29 dieną, ketvirtadienį, nuotoliniu būdu vyko pirmą kartą Lietuvoje atliktos „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studijos pristatymas, kurį organizavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei Aplinkos projektų valdymo agentūra, įgyvendindamos LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.

Gautus rezultatus ir naudotą metodiką apžvelgė studiją atlikusios įmonės „BGI Consulting“ tyrimų vadovė Austėja Švedkauskienė. Jos teigimu, be paties socio-ekonominės vertės nustatymo vienas iš pagrindinių studijos rengimo tikslų buvo sukurti universalią metodiką, kurią būtų galima panaudoti apskaičiuojant „Natura 2000” tinklui priklausančių ar kitų Lietuvos saugomų teritorijų teikiamą naudą.

Skaičiuodama „Natura 2000” teritorijų sukuriamą vertę, tyrimų grupės komanda rėmėsi bendrovės „Rait“ atlikta reprezentatyvia Lietuvos gyventojų apklausa, savo darytomis apklausomis ir valstybinių institucijų pateiktais statistiniais duomenimis.

„Natura 2000” tinklo teritorijų sukuriama socialinė ekonominė nauda buvo apskaičiuojama lyginant su situacija, jeigu tose teritorijose nebūtų vykdoma jokia nacionalinė saugomų teritorijų politika. Rezultatai parodė, jog „Natura 2000“ ekologinio tinklo teikiama nauda valstybei siekia apie 105 mln. Eur per metus ir daugiau nei dvigubai viršija tiesiogines sąnaudas, kurias daugiausiai sudaro žemės savininkų prarandamos pajamos dėl galiojančių veiklos apribojimų ir išlaidos paties tinklo priežiūrai bei monitoringui.

Vien „Natura 2000“ tinkle esančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus, o saugomų teritorijų lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 milijonų. Šiose teritorijose vykdomi verslai kasmet sukuria produktų ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. eurų. Tačiau didžiausią naudą teikia netiesioginė gamtinių teritorijų vertė – geriamojo vandens ištekliai, apsauga nuo potvynių, žalingo klimato kaitos poveikio mažinimas, gamtos vertybių išsaugojimas ateities kartoms. Bendra „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominė nauda kasmet siekia apie 193,7 mln. eurų, o metinės tinklo palaikymo sąnaudos ir privačių žemės bei miško savininkų praradimai – 88,6 mln. eurų.

Reprezentatyvi gyventojų apklausa taip pat atskleidė, jog visuomenė vis geriau supranta saugomų teritorijų vertę. Beveik pusė (44 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų būtų pasiryžę finansiškai prisidėti prie „Natura 2000“ teritorijų išsaugojimo, per metus vidutiniškai tam skirdami apie 90 eurų.

„Šiuo metu esame dvilypėje situacijoje. Nors „Natura 2000“ tinklo svarba ir būtinybė yra neabejotini, o Europos Sąjunga įpareigojo Lietuvą pašalinti trūkumus ir pabaigti jį steigti, vis dar susiduriame su politinės valios trūkumu, kai reikia priimti konkrečius sprendimus, – teigia LIFE integruotojo projekto grupės vadovė Birutė Valatkienė iš Aplinkos projektų valdymo agentūros. – Tad šis pirmasis socio-ekonominės naudos įvertinimas yra svarbus žingsnis siekiant suprasti daugialypę „Natura 2000“ tinklo vertę ir ją pademonstruoti visuomenei, o būsimose politinėse diskusijose turėti ir finansiškai pagrįstus argumentus.“

Studijos pristatyme taip pat kalbėjęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius akcentavo, jog ši studija leido finansiškai palyginti iš pirmo žvilgsnio nepalyginamus dalykus, nes naudojamos visiems suprantamos verčių skalės. „Politiniame procese visada tenka ieškoti atsakymo, ar verta investuoti į tam tikrą gamtos apsaugos sritį, keičiant ūkinės veiklos reguliavimą, kuris atneša ir naudų, ir praradimų, – teigė A. Klimavičius. – Tai tampa labai svarbu kalbant apie saugomų teritorijų plėtrą, nes Europos Sąjunga nustatė tikslą savo narėms didinti saugomų teritorijų plotą iki trečdalio valstybės sausumos teritorijos. Studijoje aprašyti metodai, įskaitant reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, leidžia pasverti ne tik gamtos sukuriamas naudas, bet ir kokias ekonomines vertes saugomoms teritorijoms suteikia Lietuvos žmonės.“

Kitas svarbus aspektas, pasak A. Klimavičiaus, jog ši studija padės atsakingosioms institucijoms atsiskaityti visuomenei už viešosios politikos priemonėms skiriamas mokesčių mokėtojų lėšas. Be to, pakartotinis skaičiavimas po penkerių ar septynerių metų leis įvertinti saugomų teritorijų valdymo kokybę, pokyčius ir pažangą.

Remiantis spalio viduryje paviešinta Europos aplinkos agentūros ataskaita, net 81 proc. ES saugomų buveinių yra prastos būklės, tačiau geriausią būklę išlaikiusios tos buveinės, kurios patenka į „Natura 2000” saugomų teritorijų tinklą. Todėl šio tinklo reikšmė bendrijai yra didžiulė tiek biologinės įvairovės išsaugojimo, tiek ekonominiu atžvilgiu. Šiuo metu tinklas apima 18 proc. bendrijos sausumos ir beveik 10 proc. jūrų ploto. Lietuvoje „Natura 2000” ekologinis tinklas sudaro apie 13 proc. šalies teritorijos.

Diskusijos metu dalyviai išsakė pastebėjimus dėl naudotos metodikos ir pasiūlė papildomų verčių, kurios galėtų būti įtrauktos į skaičiavimus ateityje. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis užtikrino, jog į pasiūlymus bus atsižvelgta, o skaičiavimai ateityje bus tikslinami. Vis dėlto, turima ataskaita jau dabar leidžia visuomenei geriau suprasti saugomų teritorijų ir taikomų aplinkosauginių reikalavimų teikiamą naudą, o valstybės institucijoms padės tobulinti kompensacijų sistemą tiems miškų ir žemės naudmenų savininkams, kurie dėl esamų apribojimų ir visuomenės intereso patiria asmeninius nuostolius.

„Natura 2000“ tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studija atlikta įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.