Agrarinė aplinkosauga – vienas iš gamtai palankaus ūkininkavimo sprendimų

Pastarųjų metų įvykiai, kai pasaulyje dažnėja gamtos kataklizmų, fiksuojama vis daugiau orų temperatūros anomalijų, verčia kiekvieną mūsų apmąstyti galimybes, kaip galėtume prisidėti prie klimato pokyčių stabdymo, atkurti ir išsaugoti tai, kas supo Lietuvos žmones nuo neatmenamų laikų. Palaipsniui atsisakome neatsakingo vartojimo – taupome popierių, rūšiuojame suvartotų produktų tarą, mažiname energijos, vandens sunaudojimą ar kitaip remiame pasaulyje populiarėjančią tvaraus vartojimo tendenciją. Aplinkosauginiai pokyčiai vyksta ir žemės ūkio sektoriuje – daugėja žemdirbių, pasirinkusių gamtą tausojantį ūkininkavimą. 2020 m. deklaravimo duomenimis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosauga ir klimatas“ veiklose dalyvauja beveik 7 tūkst. šalies žemdirbių. Šie žmonės daro nepaprastai gerą darbą šalies gamtai, o taip pat ir mums visiems. Šiais metais planuojami ūkininkams palankūs priemonės taisyklių pakeitimai, tad artėjant naujam deklaravimo etapui kviečiame sekti aktualią informaciją ir apsvarstyti savo galimybes dėl dalyvavimo agrarinės aplinkosaugos veiklose.

Nors pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus poveikį gamtai bei jo veiklos pasekmes, o žemės ūkis pristatomas kaip vienas taršiausių sektorių Lietuvoje, tačiau norėtume akcentuoti, kad taikant gamtai palankų ūkininkavimą žemės ūkis gali būti ne tik problema gamtai, bet ir vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų. Ūkininkavimas santarvėje su gamta padovanos neįkainojamą   išliekamąją vertę ne tik mums, bet ir ateities kartoms.

KPP įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvos ūkininkai, dalyvaudami priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, turėjo puikias galimybes prisidėti prie biologinės įvairovės atkūrimo bei jos išsaugojimo, vykdyti aplinkai draugišką ūkininkavimą. Pareiškėjai galėjo rinktis net iš 13 šios priemonės veiklų.

Tarp lyderių – dirvožemio kokybę gerinančios priemonės

2020 metais pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ buvo pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota 109 093 ha ploto. Tarp populiariausių ir didžiausią proveržį pasiekusių veiklų verta paminėti dirvožemio kokybę gerinančias bei jį nuo degradacijos ir erozijos padedančias apsaugoti veiklas – „Ražienų laukai per žiemą“ (pateikta 2 440 paraiškų, deklaruota 34 111 ha ploto) bei „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ (pastaraisiais metais pateiktos 824 paraiškos, deklaruota 28 225 ha). Šios veiklos – tai vienas iš natūralių būdų pagerinti dirvožemio „sveikatą“.

Natūralių, pusiau natūralių pievų ar ganyklų turintys ūkininkai bei ekstensyviai jose ūkininkaujantys, gyvendami santarvėje su gamta padaro didžiulį gerą darbą ne tik gamtai, bet ir mums visiems. Daugiausiai paraiškų – 1 277, pateikta pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, deklaruotas pievų plotas siekia 17 938 ha. Tuo tarpu vykdyti veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pasirinko 764 pareiškėjai, jie deklaravo 7 646 ha šlapynių ploto.

Ūkininkai, vykdantys ūkinę veiklą Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotuose – specifinių pievų plotuose – ir prisiėmę įsipareigojimus pagal veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“, gamtininkų būtų vadinami pagrindiniais nykstančios bioįvairovės problemos sprendimo pagalbininkais bei šios gamtinės bioįvairovės saugojimo neatsiejama dalimi. Nors paraiškų pateikta ne tiek daug – 311, tačiau net 2 166 ha plote vykdomas ekstensyvus ūkininkavimas padeda išsaugoti tuos, kam gresia pavojus išnykti, kam sunku įsitvirtinti ir išsilaikyti, kam sunku išlikti.

Džiugu, kad dalyvaudami veikloje „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ bei „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ ūkininkai gali prisidėti prie gamtos vertybių išlikimo.  Atrodo, kad visai nereikia būti galvą pametusiam entuziastui, paprasčiausiai reikia būti žmogumi, kuris mąsto, mato ateitį ir turi atjaučiančią širdį. Tokių ūkininkų dėka mažėja grėsmė netekti nors ir sunkiai paprastam žmogui pastebimos, bet turinčios be galo svarbią reikšmę gamtos dalelės. Iš viso minėtose veiklose dalyvauja 193 pareiškėjai, deklaruojamas 3 695 ha nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių pievų bei šlapynių plotas. Dėka šių ūkininkų, šiemet mokslininkai fiksavo rekordinę meldinių nendrinukių populiaciją. Remiantis pirmos paukščių apskaitos duomenimis, 79 % meldinių nendrinukių ornitologai rado teritorijose, kurios deklaruojamos specialioms meldinės nendrinukės priemonėms, dar 7 %  paukščių aptikti plotuose, kurie deklaruojami kitoms agrarinėms aplinkosaugos priemonėms „Esktensyvus šlapynių tvarkymas”, „Specifinių pievų tvarkymas“. Alkos polderyje, kur šiemet rasta daugiausiai paukščių, praktiškai visi paukščiai (99, 3 %) rinkosi agrarinės aplinkosuagos priemonių plotus.

Tiesa, kai kuriomis priemonės veiklomis ūkininkai nesusidomėjo, nors jų įgyvendinimas būtų didžiulė pagalba siekiant užsibrėžtų aplinkos apsaugos tikslų. Artėjant šių metų deklaravimui, tikimės, kad į mažiau populiarias veiklas („Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Dirvožemio apsauga“) atkreips dėmesį daugiau pareiškėjų. Verta paminėti, kad 2020 m. aktyviausiai agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvavo ūkininkaujantys Panevėžio apskrityje (1 130), toliau rikiuojasi: Vilniaus (1 056), Utenos (871), Kauno (694), Šiaulių (662), Klaipėdos (650), Tauragės (560), Telšių (444), Alytaus (437), Marijampolės (321) apskritys.

Žemiau pateikiami priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų įkainiai: