Agrarinė aplinkosauga

pieva

Nors žemės ūkis yra labiausiai atsakingas už vidaus vandenų taršą ir agrarinio kraštovaizdžio buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių nykimą, būtent čia yra ir didžiausias potencialas juos apsaugoti. Šiuo metu ES valstybių narių nacionalinėse kaimo plėtros programose numatytos agrarinės aplinkosaugos priemonės yra vienas iš pagrindinių įrankių biologinei įvairovei palaikyti. Tai didžiausias finansines galimybes turinti programa, skirta gamtos apsaugai, kurios potencialas Lietuvoje iki šiol nėra pilnai išnaudojamas. Esant mažam ūkininkų aktyvumui, panaudojama vos 30 proc. aplinkosaugai žemės ūkyje numatytų lėšų.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, sparčiausiai Europoje nyksta būtent agrarinio kraštovaizdžio biologinė įvairovė. Lietuvoje iš 14 stebimų kaimo paukščių rūšių net dešimties būklė pastaruoju metu blogėjo, o iš 9 Lietuvoje sutinkamų pievų buveinių tipų septynių būklė yra prasta. Šią situaciją pagerinti galėtų didesnis ūkininkų įsitraukimas į agrarinę aplinkosaugą.

Šiame puslapyje pateikiama naudinga informacija apie konkrečias agrarinės aplinkosaugos priemones, jų reikšmę biologinės įvairovės išsaugojimui, pagrindinius tinkamumo kriterijus, prisiimamus įsipareigojimus ir paramos dydžius. 

KVIEČIAME ŪKININKUS IŠBANDYTI AGRARINĘ APLINKOSAUGĄ - dabar itin palankus metas

Žemės ūkio srityje yra sukurtos ir toliau tobulinamos priemonės, kuriomis gali naudotis darnumo su gamta ieškantys ūkininkai. Viena tokių priemonių – agrarinė aplinkosauga. „Lietuvos kaimo plėtros programoje“ numatyta priemonė Agrarinė aplinkosauga ir klimatas apima net 13 skirtingų veiklų.

Visos šios veiklos viena ar kita forma prisideda prie gamtos tausojimo. Vienos padeda išsaugoti perinčius paukščių jauniklius, kitos saugo dirvožemį nuo erozijos, trečios – vandens telkinius nuo taršos, dar kitos – skaido biologinės įvairovės dykynėmis virtusius didelius monokultūrinius laukus. Reikia tik pasirinkti, kas konkrečioje vietoje aktualiausia, kokią gamtinę produkciją ūkininkas nori sukurti.

„Kadangi žemės ūkis tūkstantmečiais buvo vyraujanti žmonių veikla, Europoje ir Lietuvoje susiformavo daug pusiau natūralių gamtinių buveinių, kurios yra visiškai priklausomos nuo tolimesnės žmogaus veiklos, – teigia Žemės ūkio ministerijos atstovė Agnė Prakapienė, atsakinga už agrarinės aplinkosaugos sritį. – Tai gyvūnų ir augalų rūšių įvairove pasižyminčios pievos, medžiais apaugusios ganyklos. Net pelkių, kuriose šimtmečiais buvo ganomi gyvuliai, būklė labai priklauso nuo šios veiklos tęstinumo. Todėl ūkininkų vaidmuo yra esminis saugant agrarinio kraštovaizdžio biologinę įvairovę“, – tvirtina A. Prakapienė.

Dabar išbandyti agrarinę aplinkosaugą – itin palankus metas! Siekiant geresnių agrarinės aplinkosaugos rezultatų, ūkininkai, gaunantys paramą pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, nuo šių metų naujus įsipareigojimus prisiims 3 metų laikotarpiui. Anksčiau įsipareigojmai buvo ilgalaikiai – 5, 6 ar 7 metams. Taigi yra puiki galimybė pasirinkti ir išbandyti konkrečią priemonę trumpesniu laikotarpiu.

Artėjant ūkininkavimo sezonui, gamtininkai ragina apsvarstyti galimybę deklaruoti savo plotus priemonės Agrarinė aplinkosauga ir klimatas veikloms ir taip prisidėti prie darnesnio sugyvenimo su gamta.

LANKSTINUKAS APIE AGRARINĖS APLINKOSAUGOS PRIEMONES

NAUDINGA INFORMACIJA saugomų teritorijų specialistams
  • Seminaro „Agrarinė aplinkosauga ir jos populiarinimas Lietuvoje“ metodinė medžiaga
  • Priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės
  • LANKSTINUKAS Agrarinės aplinkosaugos priemonės_2021
  • Visų Kaimo plėtros programos priemonių taisyklės
  • Naudingi kontaktai:
    Nacionalinė mokėjimo agentūra, Sigutė Stakvilevičienė, [email protected], +370 5 252 6813.
    Žemės ūkio ministerija, Agnė Prakapienė, [email protected], +370 5 2391246.
    Aplinkos ministerija, Lina Burbaitė, [email protected], +370 620 93578.
  • Patarimai, kaip užmegzti kontaktą su gamtiniu požiūriu vertingą žemę turinčiu ūkininku:
    – Pradėti nuo pažįstamų ūkininkų apylinkėse – kreiptis į juos, gal pažįsta savininką.– Važiuoti į teritoriją, kur yra dominantis saugotinas sklypas, ir ieškoti didesnio ūkio, įstaigos arba artimiausio kaimyno. Ten pasiteirauti, galbūt žino, kas čia ūkininkauja.– Jei nežino, panašiu principu ieškoti kaimyninių plotų savininkų ir jų paklausti.–  Jei aplink nėra jokių gyventojų, įstaigų, galima važiuoti į artimiausią seniūniją ir ten klausti. Taip pat naudingų žinių gali turėti stambiausias tos apylinkės ūkininkas. Paprastai jie puikiai žino visus kaimynus.– Taip pat galima vykti į artimiausią kaimą ir žiūrėti, kieno kieme yra ūkininkavimo ženklų – traktorių, šieno rulonų – ir pasiteirauti tų žmonių.– Iš karto, jei tik įmanoma, rekomenduojama su žmonėmis kalbėti gyvai, nes tuomet jie labiau linkę padėti.
Gamtiniu požiūriu prioritetinės seniūnijos ir veiklos jose

Pagal poveikį gamtai specialistai išskyrė prioritetines seniūnijas, kuriose itin svarbu skatinti ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas konkrečioms priemonėsAgrarinė aplinkosauga ir klimatas veikloms.

Gamtininkai išskyrė šias prioritetines veiklas:

1. Veiklos, kurios padeda išsaugoti pievas ir šlapynes:

  • Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius
  • Specifinių pievų tvarkymas
  • Ekstensyvus šlapynių tvarkymas
  • Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose
  • Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse

Plačiau apie priemones

Šias veiklas itin svarbu skatinti prioritetinėse seniūnijose (išskirtose žemėlapyje), nes jose arba aptinkamos labai vertingos, retos, Europos mastu saugomos pievos ir šlapynės, arba jose pievų iš šlapynių plotų likę taip mažai, kad jų apsauga gali reikšmingai pagerinti gamtinės aplinkos būklę. Išsaugant tokias buveines palaikoma kraštovaizdžio įvairovė (mozaika), kuri ypač reikalinga įvairiems sparčiai nykstantiems augalams ir gyvūnams.

PRIORITETINIŲ SENIŪNIJŲ SĄRAŠAS

zemelapis

2. Veiklos, kurios mažina dirvos eroziją ir padeda apsaugoti paviršinius vandenis nuo taršos:

  • Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje
  • Ražienų laukai per žiemą

Plačiau apie priemones

Šias veiklas itin svarbu skatinti prioritetinėse seniūnijose (išskirtose žemėlapyje), kurios patenka į vadinamąją rizikos vandenų apsaugos zoną ir didelę žemės ūkio naudmenų dalį čia sudaro ariamoji žemė. Tai reiškia, kad šiose vietovėse tarša lengviau pasiekia mūsų vandenis ir labai svarbu taikyti priemones, kurios gerina vandens telkinių būklę. Taigi, apsodindami savo laukus tarpiniais pasėliais ir neleisdami erozijai ardyti palikto atviro dirvožemio jūs gerinsite paviršinių vandens telkinių ir juose gyvenančių rūšių būklę, sumažinsite iš dirbamų žemės laukų išplaunamų maisto medžiagų ir augalų apsaugos priemonių kiekius. Taip pat gerinsite savo dirbamų laukų dirvožemio kokybę bei derlingumą. Tai ilgainiui padės mažinti išlaidas trąšoms ir augalų apsaugos priemonėms.

PRIORITETINIŲ SENIŪNIJŲ SĄRAŠAS

Lietuvos žemėlapis

GERO ŪKININKO ČEMPIONATAS ūkininkaujantiems santarvėje su gamta

Čempionatu norime atkreipti dėmesį į lyderius, kurie rūpinasi bendruoju visų mūsų gėriu – sveika, darnia ir klestinčia gamta. Žemės ūkis – vienas taršiausių Lietuvos ekonomikos sektorių ir tik tinkamos, gamtai palankios ūkininkavimo praktikos gali būti šios problemos sprendimas. Geraisiais pavyzdžiais norime parodyti, kad gamtai palankus ūkininkavimas gali būti agrarine, ekonomine ir socialine prasme progresyvus. Manome, kad geras ūkininkas šiais laikais – tas, kuris savo veiklą vykdo santarvėje su gamta ir kuria kur kas platesnį viešąjį gėrį nei vien kokybiška produkcija.

„Gero ūkininko čempionatą“ sudaro dvi dalys – ūkininkų ir seniūnijų konkursai.

Ūkininkų konkurse varžomasi dėl dviejų titulų – „Metų ūkininkas” ir „Publikos simpatija”. Penkis pretendentus – čempionato ambasadorius – šioms nominacijoms atrinks komisija, kurią sudaro aplinkosaugos ir žemės ūkio ekspertai.

Vertinimas vyks dviem etapais:

  1. Pagal komisijai pateiktą informaciją ji atrinks 5 pretendentus – čempionato ambasadorius.
  2. Apsilankiusi šiuose ūkiuose komisija iš ambasadorių rinks „Metų ūkininką”, o dėl „Publikos simpatijos” titulo vyks viešas balsavimas.

Vertinimo kriterijai:

  • Pažanga saugant ar gerinant gamtos būklę savo ūkyje
  • Aplinkosauginis sąmoningumas
  • Kuriama socialinė nauda vietos bendruomenei
  • Ūkio ekonominis gyvybingumas, tvarumas
  • Aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimas
  • Komunikabilumas, noras ir pastangos dalintis savo ūkininkavimo praktika su kitais.

Vertinant nerenkami jokie dokumentai, pasitikima ūkininko išsakomais faktais. Ūkininkas savo nuožiūra gali pateikti (parodyti, atsiųsti ir pan.) pateiktą informaciją pagrindžiančius įrodymus.

Ūkininkai gali aplikuoti patys arba juos gali siūlyti trečiosios šalys – seniūnijų darbuotojai, saugomų teritorijų specialistai, kiti ūkininkai, nevyriausybinės organizacijos, įvairios asociacijos ir kt.. Teikiantis asmuo užpildo paraiškos formą naturalit.lt svetainėje iki gegužės 31 d.

Komisijos nariai

Pretendentus vertins ekspertų komisija, kuri atsižvelgs į ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius darnaus ūkininkavimo aspektus.

ČEMPIONATO KOMISIJOS NARIAI

Seniūnijų konkurse bus apdovanojamos didžiausią proveržį propaguojant agrarinę aplinkosaugą tarp ūkininkų pasiekusios seniūnijos. Pagal deklaravimo statistiką bus apdovanotos:

  • „Agrarinės aplinkosaugos čempionė” – seniūnija, kurioje procentaliai daugiausiai ploto deklaruojama agrarinės aplinkosaugos priemonėms. Skaičiuojama, kiek procentų žemės ūkio naudmenose deklaruotos žemės seniūnijoje ūkininkai realiai deklaruoja priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” veikloms.
  • „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė” – didžiausią pažangą deklaruojant plotus agrarinės aplinkosaugos priemonėms per 2021 m. padariusi seniūnija. Skaičiuojama, koks procentinis pokytis įvyko seniūnijoje per 2021 metus deklaruojant priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas” veikloms įvertinant du kriterijus – bendro ploto pokytį (80 % bendro balo) ir pareiškėjų skaičiaus pokytį (20 % bendro balo).

Naturalit.lt. svetainėje bus galima nuolat sekti informaciją, kuri seniūnija konkrečiu metu užima lyderės pozicijas. Likus pusei mėnesio iki deklaravimo pabaigos, šie rezultatai nebebus skelbiami. Statistiniai skaičiavimai atliekami pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis.

Apdovanojimai

  • Čempionato organizatoriai apie į finalą patekusius ir ambasadoriais tapusius 5 ūkininkus sukurs trumpus reportažus ir viešins jų gerąją patirtį;
  • Visi 5 ambasadoriai taip pat taps neformalaus europinio gamtai palankių ūkininkų tinklo „Farming for nature” nariais. Jie gaus specialų „Farming for nature” įsteigtą apdovanojimą ir galimybę bendradarbiauti su panašiais ūkininkais skirtingose Europos šalyse.
  • Ambasadoriais ir čempionais tapusiems ūkininkams bei seniūnijoms bus įteiktos simbolinės dovanos iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu. Su nugalėtojais galės susipažinti ir plačioji visuomenė.

Apdovanojimų ceremonija bus organizuojama atsižvelgiant į Covid-19 pandemijos situaciją bei tuo metu taikomus suvaržymus. Nominacijas laimėję ūkininkai ir seniūnijos bus apdovanotos gyvai arba virtualiai organizuojamos ceremonijos metu. Apdovanojimai planuojami ūkininkavimo sezono pabaigoje spalio-lapkričio mėn.

Iš čempionato nugalėtojų ir ambasadorių tikimasi, kad jie:

  • toliau dirbs gerinant gamtos būklę savo ūkyje, seniūnijoje
  • dalinsis savo žiniomis ir meile gamtai su kitais
  • viešins ir palaikys čempionatą
  • dalinsis žiniomis su čempionato organizatoriais ir kitais, kaip ūkininkauti gamtai palankesniu būdu
  • informuos, kilus situacijai, dėl kurios būtų pažeisti esminiai šio čempionato principai
  • liks aktyviais čempionato ambasadoriais kitais metais

Čempionatas bus tęstinis.

„Gero ūkininko čempionatą“ organizuoja LIFE integruotojo projekto „Naturalit” partneriai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra, VšĮ Baltijos aplinkos forumas. Organizuojant čempionatą bendradarbiaujama su airių iniciatyva „Farming for Nature”.

Naujienos

Projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (LIFE IP PAF-NATURALIT ), Nr. LIFE16 IPE/LT/016 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Už tinklalapyje pateikiamą informaciją visą atsakomybę prisiima autoriai. Čia pateikiamas turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.