„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija. Ugnės Henriko nuotrauka

Ūkininkavimo darnoje su gamta idėja kiekvienais metais stiprėja, bendraminčių ratas didėja, bendruomenė auga. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 27 d. įvykęs „Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų renginys, į kurį susirinko rekordiškai gausus svečių būrys. Jaukioje apdovanojimų ceremonijoje, „Beatos Virtuvės“ studijoje, buvo pasveikinti penki šių metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriai, seniūnijos, labiausiai palaikančios agrarinę aplinkosaugą, ir visuomenės išrinkta „Publikos simpatija“.

Ūkininkavimo darnoje su gamta bendruomenė sparčiai auga

„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija yra ne tik metus trukusio konkurso baigiamasis renginys, kurio metu yra pasveikinami geriausiai šią idėją įgyvendinantys ūkiai ir seniūnijos, bet ir puiki proga susitikti bendraminčiams, kurie po truputį buriasi į vieną gražią šeimą. Į šių metų apdovanojimų ceremoniją susirinko rekordinis svečių skaičius: „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriai su šeimomis bei draugais, seniūnijų konkurso laimėtojai, ankstesnių metų ambasadoriai, vyriausybės bei politikos atstovai, gamtininkai, žurnalistai ir kiti bendraminčiai.

Čempionato globėja, kulinarė, aplinkosaugos entuziastė Beata Nicholson sakė: „Svarbiausia, kad kiekvienais metais konkursas auga, vis daugiau žmonių apie tai sužino ir kad turime tokių nuostabių ūkininkų, kurie rodo pavyzdį, kaip galima tvariai ūkininkauti ir kartu kurti žalią Lietuvą“.

Valentinas Genys. Ugnės Henriko nuotrauka

Pasveikinti nauji „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriai

Čempionato komisijos nariai, vertinę ūkius, pabrėžė, kad šiemet nominuotų ūkių buvo daugiau nei ankstesniais metais, todėl išrinkti lyderius buvo itin sunku. Komisijos nariai aktyviai diskutavo, siekdami kuo geriau įvertinti visus ūkininkavimo darnoje su gamta aspektus. „Ūkiai, kuriuos šiemet lankėme, išsiskyrė savo požiūriu. Juos būtų galima pavadinti meilės, širdies ūkiais. Jie kuria meilės erdves savose tėviškėse. Dirba atsidavę savo ūkiui, aplinkai ir gamtai, negailėdami savęs, stiprina šeimas, buria bendruomenes. Ačiū jums, kad esate ir nešate šią žinią“, – ceremonijos metu sakė Valentinas Genys, komisijos narys, agronomas, turintis praktinės ir mokslinės patirties žemės ūkyje.

Specialios „Ūkininkaujantys gamtai“ ženklu pažymėtos lentelės, pagamintos iš lietuviško ąžuolo, renginyje buvo įteiktos penkiems šių metų „Gero ūkininko“ čempionato laimėtojams-ambasadoriams:

  • Edmundo H. Jastramsko šeimos ekologiniam ūkiui;
  • „Brolių medaus“ ūkio, kuriančio inovatyvius aukštos vertės medaus produktus, šeimininkams broliams Ignui ir Viliui Jackevičiams;
  • „Wildfarm Labanoras“ ūkio, kuris atkuria svarbias gamtos buveines, šeimininkui Dariui Kavšinui;
  • Laužėnų Sūrinės ir Ūkio, kuriame ne tik gaminami išskirtiniai sūriai, bet ir rūpinasi žeme, šeimininkui Mantui Baršiui;
  • Biodinaminio ekologinio ūkio, auginančio grūdus ir mėsinius galvijus, šeimininkui Jonui Dragūnui.

„Publikos simpatijos“ titulą šiemet pelnė Edmundo H. Jastramsko šeimos ekologinis ūkis. Šios nominacijos rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 1450 žmonių.

Edmundo H. Jastramsko šeimos ekologinis ūkis. Ugnės Henriko nuotrauka

„Brolių medaus“ ūkio šeimininkai Ignas ir Vilius. Ugnės Henriko nuotrauka

Darius Kavšinas, „Wildfarm Labanoras“ ūkis. Ugnės Henriko nuotrauka

Mantas ir Lina, Laužėnų Sūrinė ir Ūkis. Ugnės Henriko nuotrauka

Jono Dragūno biodinaminis ekologinis ūkis. Ugnės Henriko nuotrauka

Agrarinę aplinkosaugą puoselėjančios seniūnijos – pagalba gamtai ir ūkininkams

Renginio metu taip pat buvo apdovanotos seniūnijos, kurios daugiausiai prisideda prie agrarinės aplinkosaugos priemonių skatinimo ir įgyvendinimo. „Seniūnijų ir savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai atlieka labai svarbų vaidmenį, nes jie yra arčiausiai ūkininkų, juos konsultuoja, padeda pasirinkti tinkamiausias priemones ir atlieka didelį darbą viską įforminant. Šių specialistų atsidavimas lemia, kiek gamtą tausojančių ūkininkų bus tame rajone“, – pažymėjo vienas iš čempionato organizatorių, gamtos apsaugos ekspertas, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

„Agrarinės aplinkosaugos čempionės“ titulą pelnė Panevėžio rajono Krekenavos seniūnija. Tai seniūnija, kurioje šiais metais daugiausiai žemės ūkio naudmenų ploto deklaruota ekologinių sistemų priemonėms. II vietą šioje nominacijoje užėmė Panevėžio r. Pandėlio seniūnija, o III-ąją – Pasvalio rajono Vaškų seniūnija.

Seniūnijų konkurso „Agrarinės aplinkosaugos spartuolės“ titulą už didžiausią žemės ūkio naudmenų ploto, deklaruoto ekologinių sistemų priemonėms bei šioms priemonėms pateiktų paraiškų pokytį 2024 m. laimėjo Raseinių rajono Ariogalos seniūnija. II-ąją vietą užėmė Kretingos r. Darbėnų seniūnija, III-ąją – Radviliškio r. Grinkiškio seniūnija.

Speciali padėka buvo įteikta Kretingos rajono Darbėnų seniūnijai už daugiausiai surinktų paraiškų ekologinių sistemų priemonėms 2024-aisiais. Šioje nominacijoje II-ąją vietą užėmė Lazdijų r. Seirijų seniūnija, III-ąją – Kėdainių r. Dotnuvos seniūnija.

„Gero ūkininko“ čempionato svečiai. Ugnės Henriko nuotrauka

Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.