Unsplash.com nuotrauka
„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu, kadangi jis, nors ir nematomas, neprieinamas, bet yra labai svarbus“, – LRT radijo laidoje „Vienkartinė planeta“ kalbėjo LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbė, Baltijos aplinkos forume dirbanti aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.
Dirvožemio studijos ypač svarbios laikais, kai visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 % planetos rūšių, bet apie trys ketvirtadaliai dirvožemio yra paveikta erozijos. „Tai yra mūsų civilizacijos egzistencijos realiai pats pagrindas. Mes, jeigu neturėtumėm, kaip užauginti maisto, mes negalėtumėm maitintis ir dėl to negalėtumėm išgyventi“, – pažymi aplinkosaugos specialistė.
Tai, kad dirvožemio būklė prastėja, galima įsitikinti ir patiems. „Tiems, kurie žavisi rapsų laukais, siūlau paliesti juose esantį dirvožemį ir pažiūrėti, kaip jis trupa tarp pirštų. Iš jo yra likusios kone dulkės. Pagrindinės priežastys, alinančios dirvožemį – jame augančios monokultūros, konvencinė žemdirbystė, t. y. ūkininkavimas, kuriame naudojami pesticidai, nitratai ir trąšos bei ariminė žemdirbystė, kai išnaikinama gyvybė suariant laukus“.
Pasak pašnekovės, gyvybės dirvožemyje nebuvimas rodo, kad jis neturės struktūros: „Kaip susidaro dirvožemio struktūra? Mikroorganizmai, tai yra bakterijos ir grybai, kurie gyvena dirvožemyje, kuria molekules, kurios veikia kaip klijai. Jos sujungia purvo daleles – molį, smėlį – į vadinamuosius agregatus. O tada dirvožemy esanti didžioji gyvūnija, vadinamoji makrofauna, tai yra sliekai, tai yra šimtakojai, vabalų lervos, net ir skruzdės, rausiasi pro dirvožemį ir kuria tuneliukus. Jais gali tekėti vanduo, nes jau yra klijai, kurie gali sulaikyti tų tuneliukų formą“.
Įdomu tai, kad studijų Mastrichto universitete (Olandija) metu, Dovilė atrado ekoakustiką – dirvožemio būklės tyrimo būdą. Taikant ekosistemų garsyno tyrimus galima daryti prielaidas apie dirvožemio būklę. Šiandien aplinkosaugos specialistę galima pavadinti dirvožemio ekoakustikos entuziaste. Ji renka ausiai neįprastus dirvožemio garsus ir jais dalindamasi skatina žmones atkreipti į dirvožemio sveikatą bei biologinę įvairovę, apie kurią retai susimąstome.
Parengta pagal radijo laidos „Vienkartinė planeta“ (ved. Vaida Pilibaitytė) ištrauką.
Klausykitės radijo laidos įrašo: https://shorturl.at/KHnaZ
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.