Gintarė Grašytė. LRT laidos „Mes – lietuviai“ stopkadras
„Nežinau, ar žinote tokį žaidimą Jenga, kur sudedamos kaladėlės viena ant kitos, o tada po vieną jas ištraukinėji, dedi į bokšto viršų ir žiūri – sugrius ar nesugrius? Mūsų ekosistema, biologinė įvairovė yra šitas kaladėlių bokštas. Jos visos yra tarpusavyje susiję, laikosi viena ant kitos – nežinai, kurią ištraukus sugrius visas bokštas. O tas bokštas yra visas mūsų pasaulis“, – LRT televizijos dokumentikos ciklo „Mes – lietuviai“ laidoje mintimis dalinasi ornitologė Gintarė Grašytė. Pirmajame minėto ciklo etape buvo sukurti 10 reportažų apie herojus, kurie įkvepia savo darbais.
LIFE integruoto projekto „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbė, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje besidarbuojanti gamtosaugos ekspertė nuo pat mažens augo Labanoro girios vidury, supama gamtos. „Mano tėtis buvo girininkas, kartu keliaudavome į mišką. Jis rodydavo paukščius, augalus, apie juos pasakodavo. Gana greitai atsirado noras juos išsaugoti. Dar vaikystėje mačiau, kaip kertami miškai, kaip nyksta reti paukščiai, kurie gyveno kaime. Kai supratau, kad galiu prisidėti, kad jie išliktų – tai tarsi tapo mano tikslu“, – pasakojo ji.
Su juo itin tampriai susijęs ir G. Grašytės darbas. Visgi, pašnekovė pažymi, kad gamtininko darbe yra kur kas mažiau romantikos nei paprastai žmonės yra linkę įsivaizduoti: „Visi įsivaizduoja, kad saulutė šviečia, koja už kojos vaikštome, žiūrime į gėlytes ir klausomės paukščiukų. Realybė dažniausiai yra šiek tiek kitokia. Vaikštome ne po parkus, o po brūzgynus, pelkes“. Pasak jos, darbuotis gamtoje tenka ir svilinant karščiui, ir šąlant, kandant vabzdžiams tenka gamtoje leisti ne tik dienas, bet ir naktis.
Be to, šis darbas reikalauja ir gero fizinio pasirengimo. „Kai, pavyzdžiui, vykdžiau tulžio monitoringą – paukštelio, kuris upėse gyvena – išplauki į upę ir nežinai, ar ji už 100 metrų nebus užvirtus, nepraplaukiama“, – sakė ornitologė ir pridūrė, kai kada galvojanti, ar jos įdedamų pastangų ir gauto rezultato santykis yra geras.
Tiesa, svarbu paminėti, kad darbas gamtoje – apima tik dalį G. Grašytės atsakomybių. Jos teigimu, ne mažiau svarbu ir sugrįžus iš stebėjimų suvesti duomenis į sistemas, juos apibendrinti, pateikti ataskaitas. Jie pasitarnauja ir gamtosaugos ekspertės laisvu laiku vykdomoje edukacinėje veikloje – apie vykdomus tyrimus, saugomas rūšis ir jų svarbą mokslininkė dalinasi šiuo tikslu sukurtuose puslapiuose socialiniuose tinkluose.
Visą „Mes – lietuviai“ laidą žiūrėkite LRT mediatekoje.
Gintarė Grašytė. LRT laidos „Mes – lietuviai“ stopkadras
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.