Grūdos slėnis. V. Vyšniausko nuotrauka
Nors šiandien Dzūkijos nacionalinio parko lankytojus tebestebina Grūdos paupyje ganomos karvės, tačiau tai – ne naujovė. Šiose teritorijose gyvulių ganymas – ilgametė tradicija, kuri padėjo klestėti ypatingai biologinei įvairovei.
„Dzūkijos miškingose teritorijose atvirų pievų plotų daug nebuvo. Būtent upių slėniai buvo pagrindinės teritorijos, kuriose ganydavosi karvės. Šienavimo ir gyvulių ganymo upių slėniuose derinimas buvo pagrindinis faktorius retoms augalų, paukščių ir vabzdžių rūšims klestėti“, – sako Vaidas Vyšniauskas, LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ koordinatorius (Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija).
Kuo Grūdos slėnis ypatingas?
Grūdos – vienos vingiuočiausių upių Lietuvoje – pievos pasižymi didele rūšių įvairove. Čia auga smiltyniniai šlamučiai, šiliniai gvazdikai, snapuotosios viksvos ir balinio asiūklio sąžalynai. Galima atrasti ir itin retų augalų rūšių, kaip kad, pavyzdžiui, plačialapę gegūnę. Taip pat ir baltijinę, raudonąją gegūnes.
Paupių pievos ir žolynai svarbūs daugeliui čia skraidančių laumžirgių, tarp jų ir geltonžiedžiam kordulegastrui, saugomoms drugelių rūšims machaonui, didžiajam auksinukui ir juodajai hesperijai. Dzūkijos šiluose vandens ir pievų nėra daug, todėl kiekviena tokia atvira buveinė yra tarsi gyvybės oazė, svarbi ne tik saugomoms, bet ir mums įprastoms augalų, vabzdžių ir paukščių rūšims.
Deja, per paskutiniuosius 30 metų ganomų gyvulių skaičius palaipsniui mažėjo, kol galiausiai ganyti buvo visai nustota. Teritorija apaugo menkaverčiais medžiais ir krūmais, joje vyravusios retos rūšys sunyko. Tačiau šiuo metu Grūdos slėnyje tęsiami atkūrimo darbai – rūpinamasi, kad teritorija ir vėl taptų tinkama čia, prieš dešimtmečius, vyravusiai biologinei įvairovei atsikurti.
„Nors procesas nėra toks greitas kaip norėtųsi, tačiau jau dabar stebimi rezultatai teikia vilčių, kad atkūrimo darbus pavyks sėkmingai įgyvendinti. Jau dabar galima matyti atsikuriant retas augalų rūšis“, – teigia V. Vyšniauskas.
Šilinis gvazdikas. Wikipedia.org nuotrauka
Machaonas. Unsplash.com nuotrauka
Plačialapė gegūnė. Unsplash.com nuotrauka
Gamtai – reikšminga, bet nepatrauklu ūkininkams
Dar 2022-aisiais Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija minėtoje teritorijoje paruošė 27 ha plotą ganymui. Kadangi didžioji dalis Grūdos slėnio žemių priklauso privatiems savininkams, su jais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys. Tais pačiais metais, vienam ūkininkui direkcija perleido 10 Herefordo veislės mėsinių galvijų, kuriuo, pagal sudarytą sutartį, ūkininkas įsipareigojo ganyti prie Grūdos upės besidriekiančiose pievose.
V. Vyšniausko teigimu, gyvulių ganymas paupyje ūkininkams nėra patrauklus, todėl nėra paprasta rasti norinčių imtis šios veiklos: „Tai reikalauja daugiau priežiūros nei gyvulių ganymas stacionariame aptvare. Po kiekvieno stipresnio vėjo reikia šalinti ant elektrinio piemens užvirtusius medžius. Taip pat elektrinis piemuo dažnai nutraukiamas laukinių žvėrių migracijos metu – galvijai dažnai pabėga iš aptvarų“.
Be to, ganymas tokiose teritorijose nėra skatinamas valstybės. „Manau, kad tai turėtų būti prioritetinė skatinimo sritis, o skiriamos išmokos didesnės nei ūkininkaujantiems kultūrinėse pievose dėl sudėtingesnių gyvulių laikymo sąlygų. Taip pat todėl, kad ši veikla prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo“, – pažymėjo projekto koordinatorius.
Visgi, jis pridūrė, kad keičiantis žemės ūkio politikai, jau sudaromos galimybės deklaruoti ganomus plotus: „Tai yra šiokia tokia paskata ir motyvacija imtis šios gamtai ir mums visiems reikalingos veiklos. Aišku, tai – tik pradžia, bet šie įstatymų pasikeitimai tokio pobūdžio ūkininkaujantiems teikia vilčių, kad bus pasiektas proveržis“.
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.
Grūdos slėnis. V. Vyšniausko nuotrauka