Kontroliuojamas deginimas nepažeidžia medžių lajų ir ugniai atsparaus pušies kamieno. Švedijos LIFE „Taiga“ projekto nuotrauka
Elektroniniame leidinyje „Kontroliuojamas deginimas – pagalba gamtai“ aptariama kontroliuojamo deginimo svarba gamtinėms buveinėms bei jose gyvenančioms rūšims, kurioms – pradėjus aktyviai vykdyti miškotvarkos ir gaisrų prevencijos darbus – kilo grėsmė išnykti.
„Kalbant apie miškų buveines, anksčiau gaisrai buvo natūralus ar žmogaus sukeltas, gana reguliariai pasitaikydavęs gamtos reiškinys – ypač pušynuose. Kerpinių pušynų bei Vakarų taigos buveinės ir su jomis susijusios tam tikros augalų, grybų, vabzdžių ir paukščių rūšys prisitaikė prie periodiškai kylančių gaisrų ir todėl ugnies pažaida tapo būtina jų išlikimui“, – rašoma el. leidinyje.
Kadangi mūsų dienomis gaisrai miškuose pasitaiko ganėtinai retai, kontroliuojamas deginimas yra tarsi jų imitacija, sukurianti palankias sąlygas buvusias gaisravietes mėgstančioms gyvūnijos ir augalijos rūšims įsikurti: „Didžioji dalis jų yra nykstantys ir saugomi, įrašyti į ES Paukščių ir Buveinių direktyvų priedus bei Lietuvos raudonąją knygą“.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nėra nauja gamtotvarkos priemonė. Ji jau daugiau nei kelis dešimtmečius yra sėkmingai taikoma Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, kaimyninėje Latvijoje ir kitose valstybėse.
Kokiose Lietuvos teritorijose reikalingas kontroliuojamas deginimas?
Mokslinėje apžvalgoje pažymima, kad ši gamtotvarkos priemonė reikalingiausia Dzūkijoje: „Dzūkijos nacionaliniame parke yra išskirta paukščių ir buveinių apsaugai svarbi teritorija – Dainavos giria. Šioje Natura 2000 teritorijoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lutučių, lėlių, lygučių, kurtinių, tetervinų apsaugai, šalia tradicinių gamtosauginių priemonių taikant kontroliuojamą miško paklotės deginimą“. Kontroliuojamas deginimas taip pat reikšmingai prisidėtų prie blogos būklės Vakarų taigos ir Kerpinių pušynų buveinių atstatymo.
Kokioms saugomoms rūšims reikalinga ugnies pažaida? Kuo miško paklotės kontroliuojamas deginimas skiriasi nuo miško gaisro? Kokia yra geroji kitų valstybių praktika? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus atraskite el. leidinyje Kontroliuojamas deginimas – pagalba gamtai.
Apžvalgą, įgyvendinant LIFE integruotąjį „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ projektą, parengė prof. dr. Gediminas Brazaitis (Vytauto Didžiojo Žemės ūkio akademija), dr. Mindaugas Lapelė (Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija), Silvija Šaudytė-Manton (Vytauto Didžiojo Žemės ūkio akademija), Vytautas Uselis (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) ir Monika Midverytė (Aplinkos projektų valdymo agentūra).
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.