2023 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo naujasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų (SPD) rengimo tvarkos aprašas, skirtas gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugai bei tvarkymui, rengiant strateginio planavimo dokumentus. Tai – vienas reikšmingiausių, sėkmingai pasiektų LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ tikslų. Aprašą, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerija, parengė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) komanda.
Rugsėjo 28 d. įvyko nuotolinis SPD aprašo pristatymas, kurio metu VSTT Metodinio analitinio centro specialistai detaliai pakomentavo pokyčius ir skirtumus tarp senojo ir naujojo SPD aprašų. Gamtosaugos ekspertas Nerijus Žitkevičius, apžvelgdamas pokyčių poreikio priežastis ir kompleksinei nusistovėjusio SPD dokumentų rengimo proceso peržiūrai skirtus parengiamuosius darbus, sakė, kad „turime daugiau duomenų apie Natura 2000 teritorijų vertybes, nes daliai jų jau nustatyti apsaugos tikslai, taip pat turime sukurtą įrankį Biomon, kurio pagalba planuojamas gamtotvarkos priemones galime greičiau paversti į tvarkymo schemas (žemėlapius) ir jas viešinti, o sumažinti reikalavimai aprašymui sudarys galimybes planuoti efektyviau ir kokybiškiau“.
Teisės ekspertas Gintaras Gaidys detaliai pristatė pagrindinius SPD dokumentų reglamentavimo pokyčius. Kaip esminius naujosios ir senosios tvarkos skirtumus būtų galima išskirti šiuos:
- SPD aprašas, įgyvendindamas Saugomų teritorijų įstatymą, reglamentuoja tris strateginio planavimo dokumentų rūšis: gamtotvarkos planus, tikslines programas ir veiksmų planus;
- mažesnė gamtotvarkos plano apimtis, nes atsisakyta detalių aprašymų apie teritoriją ir kitos perteklinės informacijos, neturinčios įtakos gamtotvarkos priemonių pasirinkimui. Dokumentas bus vientisas, be atskiros pagrindžiamosios informacijos;
- paprastesnis dokumentų tvirtinimas: gamtotvarkos planus, tikslines programas tvirtins VSTT, o veiksmų planus – saugomų teritorijų direkcijos (išskyrus atvejus, kai šiuos dokumentus pagal kompetenciją tvirtins savivaldybių institucijos ar Kultūros ministerija);
- dokumentai neturi galiojimo termino, todėl keičiami tik esant būtinumui, pasikeitus gamtinėms ar kitoms svarbioms sąlygoms;
- daugiau dėmesio viešinimui ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimui: parengti, patvirtinti dokumentai turės būti skelbiami juos patvirtinusios institucijos ir atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos interneto svetainėse, visuomenei bus sudaryta galimybė su jais susipažinti ir teikti pasiūlymus.
Gamtosaugos ekspertas, GIS analitikas Giedrius Vaivilavičius pristatė integralios sistemos, apimančios buveinės būklės įvertinimą, nustatomus apsaugos tikslus ir tuo pagrįstas gamtotvarkos priemones, principus ir kūrimo eigą. „Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų aprašo patvirtinimas pats savaime dar nereiškia sklandaus planavimo dokumentų kūrimo ir jų įgyvendinimo – čia turi kokybiškai įsilieti ir tokios duomenų bazės kaip SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema), Biomon (duomenų bazė skirta apsaugos tikslams, gamtotvarkai, monitoringui), BIGIS (Europinės svarbos buveinių paplitimo duomenų bazė) ir kitos. Savo ruožtu, šios duomenų bazės efektyvios bus tiek, kiek bus kokybiškas duomenis renkančių specialistų darbas, tad paraleliai reikia toliau tobulinti visas proceso dalis“, – pažymėjo G. Vaivilavičius.
Tikimasi, kad naujasis SPD aprašas supaprastins gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo procesą bei leis dar efektyviau įgyvendinti gamtotvarkos priemones.
Susipažinkite su renginio metu darytais pranešimais:
Giedriaus Vaivilavičiaus pranešimas
Nerijaus Žitkevičiaus pirmasis pranešimas
Nerijaus Žitkevičiaus antrasis pranešimas
Renginio įrašas:
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.