Kontroliuojamas deginimas Švedijoje. Stygg Karret
Vyriausybei trečiadienį papildžius Miškų priešgaisrinės apsaugos taisykles, leistas kontroliuojamas miško paklotės deginimas vykdant mokslinius eksperimentinius darbus.
Aplinkos ministerijos teigimu, tokie deginimai sėkmingai vykdomi Švedijoje, Suomijoje ir Latvijoje. Tai daroma tiriant, kokį poveikį kontroliuojami deginimai turi miško ekosistemoms, medynų struktūrai, sveikatingumui ir atsikūrimui, atskiroms augalų ir gyvūnų bendrijoms.
„Miškų ekosistemoms yra būdingos natūralios ugnies pažaidos, prie kurių prisitaikė daugelis miške aptinkamų rūšių, – teigia miško ekologijos ekspertas prof. Gediminas Brazaitis. – Per šimtus tūkstančių metų evoliuciškai susiformavo gyvybiškai svarbūs ryšiai tarp specializuotų miško rūšių ir ugnies sukurtų buveinės struktūrų. Lietuvos miškuose dėl puikiai vykdomos priešgaisrinės saugos praktiškai nebeliko tinkamų šioms rūšims vietų ir jos atsidūrė prie išnykimo ribos. Dėl to labai svarbu grąžinti ugnį kaip gamtotvarkos priemonę, siekiant gerinti šių rūšių gyvenimo sąlygas ir jas išsaugoti ateities kartoms.“
Nors mažo intensyvumo kontroliuojamas miško paklotės deginimas yra taikomas daugelyje valstybių, Lietuvoje tai nauja praktika. „Todėl yra svarbu atlikti mokslinius eksperimentus siekiant įvertinti tokios priemonės efektyvumą mūsų miškuose. Lietuvoje priešgaisrinę miško apsaugą reglamentuojantys įstatyminiai aktai iki šiol ribojo bet kokį ugnies panaudojimą miškuose, todėl priešgaisrinių miško apsaugos taisyklių pakeitimai buvo būtini“, – teigia prof. Gediminas Brazaitis.
Planuojama, jog kontroliuojamas miško paklotės deginimas mokslinio eksperimento tikslais bus vykdomas labai riboto dydžio teritorijose, prieš tai atlikus detalų medyno ir biologinės įvairovės vertinimą. Bus užtikrinama gretimų medynų priešgaisrinė sauga. Ilgalaikiai eksperimentai padės atsakyti į klausimą, kaip mažo intensyvumo miško paklotės deginimo praktika prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir miško ekosistemų tvarumo didinimo.