Kontroliuojamas deginimas – gana plačiai užsienyje taikoma gamtotvarkos priemonė. Jos dėka galima atkurti miško buveines, kurioms yra reikalinga ugnies pažaida. Tai leidžia išsaugoti retas ir nykstančias augalų, vabzdžių ir paukščių
Kovo mėnesį Dzūkijos nacionaliniame parke, atvertose žemyninėse kopose planuojama įgyvendinti kontroliuojamą miško paklotės deginimą. Ši gamtotvarkos priemonė padės išsaugoti rūšis, kurios dėl ankstesnės žmogaus veiklos atsidūrė ties išnykimo riba. Tūkstantmečius
„Įsivaizduokim, koks Dzūkijos kraštas buvo prieš keletą tūkstančių metų, kai atsitraukė ledynai. Tai buvo pustomos kopos, o augmenija – labai skurdi. Prie tokių atvirų smėlio erdvių prisitaikė tiek augalai, tiek
Gamtininkas, rašytojas, fotografas Selemonas Paltanavičius pažymi, kad šiandien žmonės gamtą pažįsta prasčiau nei anksčiau, o save vadinantys kovotojais už planetą, dažnai kovoja vien skambiais lozungais. Kas šiandien labiausiai neramina gamtininką?
„Džiugu matyti, kad Dzūkijos nacionaliniame parke jau yra atvertos žemyninės kopos. Kontroliuojamas paklotės deginimas leis jose įsikurti toms rūšims, kurios natūraliai tose gaisravietėse augo“, – sako doc. dr. Eduardas Budrys,
Kontroliuojamas miško paklotės deginimas, kuriuo imituojamas savaiminis gaisras – gamtotvarkos priemonė, kuria siekiama išsaugoti nykstančias vabzdžių, paukščių ir augalų rūšis. Užsienyje plačiai taikomas kontroliuojamas deginimas aktualus ir nedideliuose plotuose Dzūkijoje.
