„Nemuno alpakos“ asmeninio archyvo nuotrauka
Meilė alpakoms ir susižavėjimas jų vilna. Šios dvi priežastys Skirsnemunėje įsikūrusius Agnietę ir Mindaugą Pranckūnus pastūmėjo iškeisti turimus darbus į tradicijas ir natūralumą gerbiančią bei rankų darbą vertinančią veiklą.
„Šiuo metu alpakos ir vilna yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis“, – sako ūkio šeimininkė Agnietė. Su ja ir kalbėjomės apie nedidelį šeimos verslą, kuris veiklos pradžią skaičiuoja nuo 2013-ųjų.
Agniete, papasakokite, kaip gimė „Nemuno alpakų“ idėja ir kas paskatino pradėti Jus šią veiklą?
Veikla gimė pamažu, tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Mudu su vyru nusprendėme iškeisti gyvenimą mieste į Skirsnemunėje turimą sodybą – joje anksčiau gyveno mano seneliai, proseneliai. Norėjosi gyvybės, todėl įsigijome alpakų – iš pradžių jas laikėme kaip augintinius, o vėliau susižavėjome jų vilna. Ilgainiui veiklos daugėjo, o mes vis labiau į ją įsitraukėme.
Kodėl pasirinkote būtent alpakas?
Tam buvo keletas priežasčių. Visų pirma, dėl riboto ploto negalėjome užsiimti įprastu ūkininkavimu. Taip pat patraukė jų veisimo galimybės, išskirtinė vilna. Iš pradžių mums buvo labai aktualus alpakų veisimas, mums buvo įdomi užsienyje įsikūrusių ūkių patirtis, parodos.
Prieš porą metų kartu su Alpakų ir lamų augintojų asociacija suorganizavime pirmąją alpakų parodą Taujėnų dvare (Ukmergės r.). Taip pat tiek organizavimu, tiek dalyvavimu prisidėjome prie dviejų alpakų vilnos parodų.
O šiuo metu siūlote platų spektrą įvairių alpakų vilnos gaminių…
Taip. Vilnos apdorojimo tradicijos tarsi tebėra išlikę – juk daugelis kažkur palėpėje turi vieną kitą verpimo ratelį. Panašiai prasidėjo ir mūsų istorija. Nukirpome vilną, pradėjome žiūrinėti, čiupinėti, kedenti, ieškoti, kas suverptų… Vėliau nusprendžiau išmokti verpti pati.
Siūlai – pagrindinis mūsų gaminys. O ir jų gamybos procesas labai įdomus. Kadangi turime kelis angoros triušius, siūlus galime verpti ne vien iš grynos alpakų vilnos, bet ir daryti mišinius. Yra daug galimybių dažyti vilną natūraliais vietiniais ir invaziniais augalais – rykštenėmis, lubinais…
„Nemuno alpakos“ asmeninio archyvo nuotrauka
„Nemuno alpakos“ asmeninio archyvo nuotrauka
Kaip keitėsi jūsų veikla nuo jos pradžios iki šių dienų?
Veiklos raida ir augimas buvo gana sistemingas. Juose nebuvo didelių lūžių. Kadangi daugėjo veiklos ir atsakomybių kiekis, ilgainiui nebeliko galimybių užsiimti kita veikla. Todėl palikę turėtus darbus skyrėme visą dėmesį alpakoms ir siūlams.
Šiuo metu turime elektroninę parduotuvę, prekiaujame įvairiose mugėse. Jų metu stengiamės pristatyti ir reprezentuoti Jurbarko kraštą – pasakojam, kas mes, iš kur ir kodėl. Be to, net mūsų mezgamose pirštinėse naudojame raštus, kurie buvo atgaminti iš Smetonos laikų.
Kokiu būdu dažniausiai žmonės sužino apie „Nemuno alpakas“?
Važiuojantys Panemunės keliu mus tiesiog… pamato ir užsuka! (Juokiasi.) Iš tokių netikėtų apsilankymų dažnai užsimezga ir draugysčių, ir bendradarbiavimo galimybių – niekada negali žinoti, kas laukia!
Vasarą sulaukiame ir pavienių lankytojų, šeimų, darželio ir mokyklų ekskursijų. Vaikams mes ne tik aprodome gyvūnus, bet ir supažindiname su vilna, verpimu. Mūsų tikslas yra, kad šios veiklos būtų kokybiškos ir prasmingos – teikiančios ne tik gerų emocijų, bet ir žinių.
Vasaros metu organizuojam mezgėjų ir verpėjų pikniką mūsų sode. Žmonės atvyksta pamatyti alpakų, kartu pamegzti, išgerti arbatos. Tradiciškai kviečiame visus norinčius ir į atvirų durų dieną mūsų sodyboje.
Visgi, didžiausia dalis sužino užsukę į mūsų internetinę parduotuvę, socialinius tinklus. Žinia sklinda iš lūpų į lūpas ir apie mus girdėjusiųjų ratas auga.
Mums labai svarbus grįžtamasis ryšys. Kartais juokiuosi, kad būtent todėl ir vykstam į muges – išgirsti atsiliepimų, atrasti naujų idėjų, pasimokyti vieniems iš kitų. Taigi, visus pasitinkame atvira širdimi – prieikite pasikalbėti mugėse, aplankykite mūsų elektroninę parduotuvę, pasidalinkite bendradarbiavimo idėjomis ar pasiūlymais.
„Nemuno alpakos“ asmeninio archyvo nuotrauka
Agniete, su kokiais džiaugsmais ir iššūkiais susiduria „Nemuno alpakos“?
Didžiausias džiaugsmas yra tai, kad mes Lietuvoje, savo tėviškėje galime plėtoti mūsų mylimą veiklą, susikurti sau darbo vietą. Mums taip pat svarbu ir tai, kad dėl veiklos pobūdžio galime daug laiko praleisti kartu su sūnumi – jis mato tikrą ūkio gyvenimą.
Visai neseniai tapome Saugomų teritorijų prekės ženklo turėtojais – labai tuo didžiuojuosi! Po tiek metų veiklos šis įvertinimas yra labai malonus. Viliuosi, kad bendradarbiavimą su Panemunių regioniniu parku ateityje pavyks dar labiau išplėtoti.
O iššūkių būna įvairių. Pavyzdžiui, prieš porą metų netekome socialinių tinklų paskyros – tokiu būdu praradome daug įdirbio. Tačiau pradėjome bendruomenę auginti iš naujo. Manau, kad bet kurioje veikloje iššūkiai yra neišvengiami – svarbu mokėti prisitaikyti, pasiūlyti klientams naujovių.
Saugomų teritorijų prekės ženklas vienija daugiau nei 200 verslų
Saugomų teritorijų produkto ženklas – „paukštė” – buvo sukurtas 2013 m. Daugiau nei dešimtmetį kiekviena Lietuvos saugoma teritorija šį ženklą, specialios komisijos sprendimu, gali suteikti išskirtiniams tos vietovės produktams ir paslaugoms. Tai – darnūs produktai ir paslaugos, kurie ne tik saugo vietos gamtą ir puoselėja kultūrą, bet ir prisideda prie tos teritorijos gerovės bei klestėjimo. Dažnai šie gaminiai reprezentuoja etnografinį regioną, kuriame yra gaminami. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama virš 200 saugomų teritorijų ženklo turėtojų.
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.