Tautgirdo Masiulio nuotrauka
Jau ketvirtus metus iš eilės Lūšių ežere (Ignalinos r.) esančiame Pabiržės pusiasalyje ganiavos laikotarpiu tęsiamas ganymas. Tai LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ įgyvendinama gamtosauginė iniciatyva, kurios tikslas – natūraliausiu būdu atgaivinti pievų biologinę įvairovę.
„Gyvulių ganymas Pabiržės pusiasalyje – sena tradicija. Į jį Meironių kaimo gyventojai nuo seno ganiavos laikotarpiu plukdydavo ganyti karves, nes pasiekti pusiasalį sausuma buvo sudėtinga dėl pelkėto Pabiržės raisto. Tai leido palaikyti gerą pievų buveinių būklę ir leido tarpti retoms augalų ir paukščių rūšims“, – sakė Aukštaitijos nacionalinio parko projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis.
Visgi ilgainiui ganomų galvijų skaičius pusiasalyje mažėjo, kasmet ganiavos laikotarpiu buvo plukdoma vis mažiau karvių, kol galiausiai buvo visai nustota ganyti. Teritorija apaugo menkaverčiais medžiais ir krūmais, joje vyravusios retos rūšys sunyko.
Šiuo metu Pabiržės pusiasalyje tęsiami atkūrimo darbai – rūpinamasi, kad teritorija ir vėl taptų tinkama prieš dešimtmečius vyravusiai biologinei įvairovei atsikurti. 2020-aisiais iškirtus krūmynus buvo atverta teritorija ganymui. Tų pačių metų birželį buvo pradėtas karvių ganymas. O nuo 2022 metų jas pakeitė avys.
Tai, kad vykdomi gamtotvarkos darbai yra efektyvūs, rodo 2021 m. ir 2024 m. atliktų tyrimų rezultatai. Prieš atkuriant ganymą Pabiržės pusiasalyje, čia pievų buveinės buvo visai sunykusios, tačiau vykdomi darbai per pastaruosius metus teritorijoje leido pasiekti pozityvių pokyčių – pagerėjo skirtingų buveinių būklė, pagausėjo pievoms būdingų rūšių ir sumažėjo nitrofilinių rūšių gausa.
Ganymas pasitelkiamas ir kitoms vertingoms teritorijoms Lietuvoje atkurti
Viena iš teritorijų, kurioje po pusšimčio metų pertraukos buvo vėl pradėti ganyti gyvuliai – Aukštaitijos nacionaliniame parke plytintis Ginučių ąžuolynas. Joje, vietos gyventojams nuo seno šienavus ir ganius gyvulius, susiformavo gamtinė buveinė, leidusi gyvuoti retiems augalams, pavyzdžiui, pieviniam kardeliui, sibiriniam vilkdalgiui, pieviniui pleurečiui, kiaušininei dviguonei, vyriškajai gegužraibei ir kt. Visgi, anuomet valdininkams uždraudus gyvulių ganymą, situacija reikšmingai pasikeitė.
„2023-2024 m. žiemą buvo atlikti pirmo etapo teritorijos tvarkymo darbai ir grąžintos ganytis karvės. Nors Laukia dar daug darbų, tačiau esu tikras, kad mums pavyks atkurti labai retą, Europos bendrijos svarbos buveinę Medžiais apaugusios ganyklos“, – sakė T. Masiulis.
Ypatingai biologinei įvairovei klestėti padeda ir Dzūkijos nacionaliniame parke, Grūdos paupyje ganomos karvės. Grūdos – vienos vingiuočiausių upių Lietuvoje – pievos praeityje pasižymėjo didele rūšių įvairove. Deja, per paskutiniuosius 30 metų ganomų gyvulių skaičius palaipsniui mažėjo, kol galiausiai ganyti buvo visai nustota. Teritorija apaugo menkaverčiais medžiais ir krūmais, joje vyravusios retos rūšys sunyko.
Visgi galima pasidžiaugti, kad šiuo metu Grūdos slėnyje tęsiami atkūrimo darbai. Rūpinamasi, kad teritorija ir vėl taptų tinkama čia, prieš dešimtmečius, vyravusiai biologinei įvairovei atsikurti.
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.