Lietuvoje galima rasti nykstančių drugių, mintančių nykstančiais augalais. Tai į Raudonąją knygą įrašytas juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne), kurio mitybinis augalas Lietuvoje dažniausiai yra tuščiaviduris rūtenis (Corydallis cava) taip pat įrašytas į Raudonąją knygą. Lotyniškas šio drugio pavadinimas kilo iš devynių mūzų motinos Mnemosinės vardo. Lietuvoje nenutolta nuo lotyniško pavadinimo. Apolonas graikų mitologijoje – mūzų choro vadovas.
Juodieji apolonai – dieniniai drugiai, ant sparnų turintis po dvi juodas dėmes. Pirmieji drugiai pradeda skraidyti jau gegužės mėnesio pabaigoje, tačiau masinis skraidymas vyksta birželio pirmoje pusėje.
Gyvena ten, kur auga jų mitybiniai augalai – rūteniai (Corydalis sp). Jie dar vadinami efemeroidais (graikiškai „Ephemeros“ – „vienai dienai“), todėl, kad aktyvus jų gyvenimo laikas labai trumpas – per 2-3 mėnesius jie sugeba sukrauti žiedus ir subrandinti sėklas, po to, išbarstę sėklas, jie vėl pasislepia stiebagumbiuose. Rūteniai mėgsta pavėsingas teritorijas, todėl auga lapuočių miškuose ir krūmuose, dažnai stačiuose upių ir upelių šlaituose. Viena iš jų augaviečių yra „Naturalit“ puslapyje jau aprašytoje Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje – Varduvos upė. Juodieji apolonai veisiasi nedideliuose mitybinio augalo augaviečių ploteliuose ir dažnai keliauja iš vieno plotelio į kitą, nuskrisdami tik trumpus atstumus.
Pagrindines grėsmes juodiesiems apolonams kelia tinkamų buveinių sunaikinimas dėl intensyvios žemdirbystės ar miškininkystės. Norint užtikrinti rūšies išlikimą ir pakankamą genofondą, reikia išsaugoti pakankamą mitybinio augalo augaviečių tinklą, kuris leistų skraidant susitikti drugių patinams ir patelėms.
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.