Kęstučio Katiliaus nuotrauka
Spalio 24–26 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai ir saugomų teritorijų direkcijų ekologai vyko į stažuotę Latvijoje. Mokomosios išvykos vadovės dr. Liga Strazdina (Latvijos universitetas) ir vyr. ekspertė Ilze Kuze (Gamtos apsaugos agentūra, Latvija) pasidalino žaliojo sėmainio (lot. Buxbaumia viridis) inventorizacijos patirtimi.
Žaliasis sėmainis – smulki, sunkiai pastebima samana, kuri saugoma Europos mastu ir yra įrašyta į Buveinių direktyvos II priedą. Rūšis įrašyta ir į Lietuvos raudonąją knygą bei priskiriama kritiškai grėsmingos būklės (CR) kategorijai. Iki šiol Lietuvoje žinomos tik dvi rūšies radavietės, kuriose rūšis pastaruoju metu nebuvo pakartotinai aptikta.
Stažuotės metu buvo aplankyta bene gausiausia šiuo metu Latvijoje žinoma žaliojo sėmainio populiacija potencialioje Natura 2000 teritorijoje „Elkšķenės miškai“, besidriekiančioje netoli Ventspilio. Maždaug 140 ha plotą užimančioje teritorijoje daugiausia aptinkamos 9010* Vakarų taigos buveinės. Būtent drėgni spygliuočių miškai, kuriuose gausiai aptinkama senos trūnijančios negyvos medienos, sukuria tinkamiausias sąlygas rūšiai įsikurti. Teritorija itin vertinga gamtosauginiu požiūriu, nes čia aptinkama mažiausiai 18 retų ir saugomų samanų, kerpių ir grybų rūšių, kurių dalis saugomos nacionaliniu ir Europos mastu arba yra senų miškų indikatoriai.
Kęstučio Katiliaus nuotrauka
Minėtoje teritorijoje buvo mokomasi atpažinti žaliajam sėmainiui tinkamas buveines su jiems palankiomis mikrosąlygomis bei rūšiai tinkamus substratus. Kolegės iš Latvijos mokino lauko sąlygomis, lupos pagalba aptikti ant substratų esančią žaliojo sėmainio protonemą (pirminė samanų vystymosi stadija) ir sporogonus (samanų sporų dėžutės ant kotelių). Dalyviams buvo paruoštos teritorijos, kur buvo galima gilinti žinias savarankiškai ieškant žaliojo sėmainio santalkų. Kadangi rūšį lauko sąlygomis ne visada lengva identifikuoti, mokymų metu buvo renkami substratų pavyzdžiai, kurie vėliau nagrinėti mikroskopų pagalba. Taip pat aptarta žaliojo sėmainio apsaugos problematika dėl klimato kaitos, miškų sausinimo, negyvos medienos šalinimo miškuose ir saugomų teritorijų steigimo svarba rūšies apsaugai.
Iki šiol Lietuvoje paprastai buvo inventorizuojami tik žaliojo sėmainio sporogonai. Tačiau šioje stadijoje rūšį aptikti labai sudėtinga dėl trumpo sporogonų egzistavimo laiko, be to jie ne visada išsivysto. Įgyta sudėtingo, bet rezultatyvaus identifikavimo metodo patirtis rūšį atpažinti pagal protonemą ir ankstyvąsias sporogono vystymosi stadijas atveria platesnes rūšies inventorizacijos galimybes. Yra tikimybė, kad efektyvesnės inventorizacijos rezultatai galbūt leis papildyti esamas Natura 2000 teritorijas nauja saugoma vertybe arba suteiks prielaidas naujų Natura 2000 teritorijų steigimui.
Parengė Egidijus Žalneravičius.
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.