Talka Kuršių nerijoje. LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ archyvo nuotrauka
LIFE integruotasis projektas „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos kviečia savanoriauti! Penkerius metus gyvuojanti iniciatyva kasmet pritraukia vis daugiau gamtos saugojimu besirūpinančių savanorių.
Kuris Lietuvos regionas sulaukia daugiausiai savanorių? Kokiais, stereotipais grįstais įsitikinimais apie gamtosaugą, dažniausiai dalinasi į talkas atvykę savanoriai? Galiausiai – kokia šios iniciatyvos ateitis? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė.
Aktyviai organizuoti talkas pradėjote 2021-aisiais. Papasakokite, kiek vidutiniškai savanorių per metus jose dalyvauja?
Pirmaisiais metais įvyko vos 13 talkų, kuriose sudalyvavo 145 dalyviai. O 2024 m. buvo rekordiniai – įvyko net 198 talkos, kuriose dalyvavo 3850 žmonių.
Vertinant visus 4 savanorystės metus, vidutiniškai per metus įvykdavo apie 100 talkų, kuriose dalyvaudavo apie 1650 dalyvių iš įvairių Lietuvos įmonių. Didelė dalis šių veiklų vyko Natura 2000 teritorijose. Esame labai dėkingi už šią ypatingą pagalbą, kuri leidžia dar efektyviau saugoti tiek šias vertingas teritorijas, tiek jose esančias gamtos vertybes.
LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ archyvo nuotrauka
Įdomu, kuris regionas sulaukia daugiausiai talkininkų? Pagal ką žmonės renkasi savanorystės vietą?
Kiekvienais metais kovo mėnesį skelbiame veiklų žemėlapį http://www.vstt.lrv.lt ir www.naturalit.lt, pirmosios rezervuojamos veiklos dažniausiai būna arčiausiai didžiųjų miestų, taip pat Pajūrio regione. Nenuostabu, kad atstumas nuo darbo ar gyvenamosios vietos iki talkos vietos savanoriams yra svarbus.
Nuolat bendraujame su įmonių savanorystės veiklų koordinatoriais ir siūlome rinktis veiklas, kurios, nors ir yra toliau nuo didmiesčių, suteikia galimybę susipažinti su teritorijomis. Pavyzdžiui, Nemuno delta – unikali vietovė Lietuvoje, kur Nemunas įteka į marias. Arba Ventos regioninis parkas, viliojantis įspūdingais Ventos upės slėniais, kuriame turėsite unikalią galimybę sudalyvauti geologinėje edukacijoje ir surasti milijonus metų menančią fosiliją.
Verta aplankyti ir Vištyčio regioninį parką, išsiskiriantį Vištyčio ežeru – vienu didžiausių ir giliausių Lietuvoje, taip pat įspūdingais ledynmečio reljefais, rieduliais, tokiais kaip Vištyčio akmuo. Tad jeigu manote, kad Suvalkija yra lygumos – klystate. Būtinai atvažiuokite pasigrožėti kalvotąja Suvalkija.
Tikriausiai tokių talkų metu sugriūna daug atvykusiųjų įsitikinimų apie gamtą, gamtosaugą?
Kalbant apie stereotipus, juos neretai tenka paneigti. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės mano, kad gamtosauga apsiriboja tik draudimais ar griežtomis taisyklėmis, o realybėje tai labai įvairiapusė veikla, apimanti tiek edukaciją, tiek aktyvų įsitraukimą į teritorijų tvarkymą.
Kai kurie atvyksta su klaidingu įsitikinimu, kad gamta gali pati save „susitvarkyti“ be žmogaus pagalbos, tačiau savanoriaudami jie supranta, kaip svarbu yra žmogaus indėlis, siekiant išsaugoti vertingus kraštovaizdžius ir biologinę įvairovę. Tokios patirtys neretai tampa ne tik darbo dalimi, bet ir vertinga pamoka apie gamtą.
Žinoma, labai didelį indėlį į savanorystės organizavimą įneša saugomų teritorijų direkcijų specialistai. Jie ne tik koordinuoja savanorių darbą, bet ir stengiasi suteikti jiems kuo daugiau naudingos informacijos apie teritoriją ir gamtosaugos reikšmę.
Po kiekvienos talkos dalyviai kviečiami užpildyti anketą, kurioje atsako į pateiktus klausimus. Gauname tikrai daug gražių atsiliepimų po savanorystės, jie įkvepia tęsti šią iniciatyvą.
LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ archyvo nuotrauka
Savanorystė saugomose teritorijose po 10 metų. Ar turite siekių, kuriuos norėtųsi įgyvendinti? Kaip manote, kaip keisis ši iniciatyva bėgant metams?
Norisi išlaikyti ne tik dabartinį veiklų ir dalyvių mastą, bet ir užtikrinti, kad mūsų komanda neprarastų entuziazmo tikėti savanorystės svarba. Tikime, kad pavyks toliau organizuoti veiklas taip sklandžiai, kaip tai darėme iki šiol.
10 metų labai ilga perspektyva, nors žinoma saugomose teritorijose kalbant apie gamtosaugą turime siekti ilgalaikių tikslų, nes procesai gamtoje vyksta lėtai. Jeigu leisti sau pasvajoti, norėtųsi, kad savanorystė po 10 metų saugomose teritorijose taptų dar stipresniu bendruomenės ir gamtosaugos varikliu. Vizija apima gerai organizuotą savanorių tinklą, kuris veiktų visoje Lietuvoje ir įtrauktų ne tik įmonių, bet ir bendruomenių žmones, taip pat įvairaus amžiaus, socialinių grupių žmones.
Norėtųsi dar stipriau patobulinti ir visą informacijos pateikimą, registraciją – mobilūs sprendimai palengvintų registraciją, virtualūs mokymai užtikrintų pasirengimą veikloms, o savanoriai galėtų prisidėti prie gamtos stebėjimo per duomenų rinkimą.
Tikime, kad savanorystė ne tik sprendžia gamtosaugos problemas, bet ir ugdo visuomenės sąmoningumą, skatina žmones aktyviai rūpintis aplinka bei jausti savo indėlio svarbą.
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.