Žemaitijos nacionaliniame parke (ŽNP) esančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkė. P. Mikos nuotrauka
Žemaitijos nacionaliniame parke besidriekiančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkės atkūrimo darbai, įgyvendinant Natura 2000 projektą, įgauna pagreitį ir jau leidžia džiaugtis pirmaisiais, viltį teikiančiais rezultatais. Sureguliuotas hidrologinis režimas sudaro tinkamas sąlygas aukštapelkinei augalijai ir saugomų vandens gyvūnų populiacijoms įsikurti.
Žemaitijos nacionaliniame parke esančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkė praeityje buvo nusausinta ir dalyje jos ploto iki 1936 m. vykdyta durpių gavyba. Ji buvo atnaujinta ir 1960–1972 m. Sausinimas ne tik lėmė durpių klodo mineralizaciją nenukastuose plotuose, bet buvo ir kliūtis sunaikintai aukštapelkėms būdingai augalijai bei gyvūnijai atsikurti.
„Bebrams užtvenkus magistralinį griovį, nedidelėje ploto dalyje vandens lygis pakilo. Tai lėmė kiminų dangos formavimąsi. Bet didžioji aukštapelkės ploto dalis buvo apaugusi medžiais, krūmokšniais, buvo daug atviros, perdžiūvusios durpės plotų. Todėl ten buvo ir didelės šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijos. Taigi, didžioji aukštapelkės ploto dalis ne tik kad neatliko aukštapelkei būdingų funkcijų, bet ir darė žalą“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertė botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė.
Tai paskatino imtis atkūrimo darbų. Pirmiausiai buvo iškirsti medžiai ir krūmai, atlikti hidrologinio režimo atkūrimo darbai. Visgi, gamtosaugos ekspertės teigimu, juos savaip pakoreguoti nusprendė bebrai – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai pastebėjo, kad vanduo prarandamas dėl minėtų graužikų išrausto tunelio, kuris jungė abi užtvankos puses. Šią pažaidą teko pašalinti.
Žemaitijos nacionaliniame parke (ŽNP) esančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkės šiaurinė dalis. ŽNP direkcijos nuotrauka
„Hidrologiniam režimui atsikurti buvo nepalankios ir meteorologinės sąlygos. Pirmoji žiema po atliktų darbų buvo besniegė, vasaros pradžioje taip pat buvo sausra. Tad vanduo nepakilo iki reikiamo lygio. Tai, žinoma, turėjo neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, pakankamai nepermirkusios, o tik šiek tiek drėgnos durpės tapo puikia terpe beržų sėkloms dygti – vien 100 kv. m. plote berželių skaičius viršijo du šimtus. Juos teko išrauti, kad intensyviai garindami vandenį dar labiau neblogintų pelkės hidrologinių sąlygų“, – teigė dr. D. Matulevičiūtė.
Pasak jos, darbų ateityje laukia daug – numatomas ne tik naujai išdygusių berželių ravėjimas, bet ir nukirstų beržų atžalų šalinimas: „Visgi, galime pasidžiaugti jau turintys atkurtą hidrolologinį režimą – po praėjusios sniegingos žiemos ir lietingo pavasario vandens lygis pakilo iki reikiamo lygio. Tai patvirtino, kad atkūrimo darbai buvo atlikti tinkamai“.
Viržiai ir kerpės, augantys ant mineralizuotos durpės. D. Matulevičiūtės nuotrauka
Sukurtos sąlygos augalijos ir saugomų gyvūnų populiacijų atsikūrimui
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertės teigimu, šiuo nepalankių meteorologinių sąlygų atveju pasiteisino Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ekologų pasiūlytas kiminų sodinimo eksperimentas. Jo metu įprastas kiminų skleidimo būdas buvo pakeistas jų kuokštų persodinimu – iš sveikesnės pelkės vietos kiminai buvo perkeliami į labiau pažeistas Užpelkių aukštapelkės vietas. Jose kiminai prigijo ir padėjo plėstis.
„Pokyčių įvyko ir už eksperimentinio ploto ribų. Jau praėjusį rudenį matėsi, kad žemesnėse mikroreljefo vietose atsirado nedidelių kiminų lopinėlių. Jie teikia vilčių, kad atsikūrimo procesas prasideda. Jeigu vandens lygis pelkėje bus palankus, tai sudarys tinkamas sąlygas kiminų dangai toliau plėstis. Tokiu būdu vis mažiau deguonies pateks į durpių klodą, taigi lėtės durpių mineralizacija. Mat ją vykdančioms puvimo bakterijoms reikalingas deguonis. Išsivysčius ištisinei kiminų dangai, mineralizacijos procesas sumažės iki nereikšmingo lygio ir įsibėgės durpėdaros procesas. Tai ir bus mūsų siekiamas rezultatas“, – pažymėjo ji.
Pasidžiaugti galima ir tuo, kad atkuriant hidrologines sąlygas gilūs karjerai prisipildė vandens – susidarė tinkamos buveinės įvairiems vandens gyvūnams įsikurti. Pavyzdžiui, į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašytiems, taip pat ir visoje Europoje saugomiems skiaurėtiesiems tritonams, plačiosioms dusioms, dvijuostėms nendriadusėms ar šarvuotosioms skėtėms.
Šarvuotoji skėtė. G. Švitros nuotrauka
Plačioji dusia. G. Švitros nuotrauka
Skiauterėtasis tritonas. S. Dragūno nuotrauka
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.