Unsplash.com nuotrauka
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir pradėjus įgyvendinti Bendrąją žemės ūkio politiką, ėmė mažėti smulkių ir natūrinių ūkių skaičius, trauktis gyvulininkystės sektorius. Nuo 2004-ųjų Lietuvoje bendras pievų ir ganyklų plotas sumažėjo beveik trečdaliu. Mažėjant gyvulininkystės mastams, Lietuvoje buvo plačiai pradėtas taikyti žolės smulkinimas, dar liaudyje vadinamas mulčiavimu. Visgi jis nėra naudingas nei pievoms, nei jos gyventojams.
Įgyvendinant LIFE integruotąjį „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ projektą, buvo parengtos šiam klausimui skirtos gairės politikos formuotojams „Žolės smulkinimo poveikis pievų buveinėms ir biologinei įvairovei“. Taip pat išleista „Mokslinių tyrimų, analizuojančių žolės smulkinimo poveikį, apžvalga“.
Žolės smulkinimas blogina pievų būklę
Žolės smulkinimas ir paskleidimas keičia pievos struktūrą ir dirvožemio sudėtį. Siekiant augalų rūšinės įvairovės, norint sukurti palankias sąlygas bestuburiams ir paukščiams įsikurti, pievose rekomenduojama ganyti gyvulius arba jas šienauti.
Remiantis parengtomis rekomendacijomis, žolės smulkinimas ir paskleidimas „skatina perteklinių maisto medžiagų iš biomasės kaupimąsi, dėl to dirvožemyje padaugėja azoto, kalio ir fosforo, sudaromos geresnės sąlygos išplisti azotą mėgstantiems augalams, tokiems kaip didžioji dilgėlė, krūminis builis ar paprastoji garšva, o bendra augalų įvairovė mažėja“. Azotą mėgstančių augalų žolynai nėra tinkami perėti daugeliui pievų paukščių rūšių.
Taip pat, smulkinant žolę yra sunaikinami joje esantys bestuburiai, o smulkintos žolės sluoksnis sudaro tam tikrą barjerą paukščiams. Visa tai kelia iššūkį jų mitybai.
Galiausiai, svarbu pažymėti, kad naudojantieji žolės smulkinimą kaip pagrindinį pievų tvarkymų būdą, gali sulaukti skirtingų rezultatų. Pavyzdžiui, taikant vėlyvą žolės smulkinimą, žalioji masė nėra greitai suskaidoma. Tokiu būdu sukuriamas dirbtinis barjeras naujų sėklų dygimui, didina maisto medžiagų koncentraciją dirvožemyje. O taikant ankstyvą žolės smulkinimą arba jį atliekant keletą kartų, nuokritos atlieka trąšų funkciją – dirvožemyje daugėja azoto, joje gausėja aukštų žolinių augalų.
Kada žolės smulkinimas gali būti taikomas? Ką rodo ilgamečiai Čekijoje ir Vokietijoje atlikti eksperimentai, siekiant išsiaiškinti žolės smulkinimo poveikį dirvožemiui, biomasei ir augalų įvairovei? Plačiau skaitykite leidinyje „Žolės smulkinimo poveikis pievų buveinėms ir biologinei įvairovei“.
Apžvalgą ir gaires parengė Lina Burbaitė (Aplinkos ministerija), dr. Gintarė Grašytė (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Justas Gulbinas (Baltijos aplinkos forumas), Marija Jankauskienė (Žemaitijos nacionalinio parko direkcija), Algirdas Klimavičius (Aplinkos ministerija), dr. Dalytė Matulevičiūtė (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Žymantas Morkvėnas (Baltijos aplinkos forumas), Agnė Prakapienė (Žemės ūkio ministerija), Arūnas Pranaitis (Žuvinto biosferos rezervato direkcija), dr. Valerijus Rašomavičius (Gamtos tyrimų centras), dr. Domas Uogintas (Gamtos tyrimų centras), Vytautas Uselis (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), dr. Birutė Valatkienė (Aplinkos projektų valdymo agentūra) ir Egidijus Žalneravičius (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba).
Parengta pagal „Žolės smulkinimo poveikis pievų buveinėms ir biologinei įvairovei“ informaciją.
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Išsakytas požiūris ir nuomonės nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei paramą teikianti institucija nėra už juos atsakingos.