Diskusijos dalyviai klausosi pranešimo apie agrarinės aplinkosaugos priemonių taikymo Lietuvoje galimybesES šalims narėms įgyvendinant kaimo plėtros programas, ūkininkams mokant išmokas iš Europos Žemės Ūkio Fondo kaimo plėtrai, didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Diskutuojant apie taikomas agrarinės aplinkosaugos priemones, o ypač apie jų poveikį biologinei įvairovei, dažnai pasigirsta vertinimų apie jų nepakankamą efektyvumą. Dažnai tai yra siejama su specifiniais rūšių ir/ar buveinių poreikiais nuolat kintančioje aplinkoje, į kuriuos sudėtinga atsižvelgti įprastinėse, į procesą orientuotose, agrarinės aplinkosaugos priemonėse. Todėl pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie poreikį ieškoti kitų būdų, kaip būtų galima pasiekti didesnio efektyvumo biologinės įvairovės apsaugoje taikant agrarines aplinkosaugos priemones.

Gamtosaugos priemonių integracijos į Kaimo plėtros programą (KPP) stiprinimas yra viena svarbiausių LIFE integruotojo projekto Naturalit veiklų. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau vienas pirmųjų žingsnių – ES šalių agrarinės aplinkosaugos priemonių gerosios praktikos analizė – jau įpusėtas. Gruodžio 7d. Aplinkos ministerijoje įvykusio pasitarimo metu konsultantai Dr. Gerald Schwarz ir Dr. Steffen Noleppa (HFFA Research GmbH, Vokietija) pristatė preliminarius šios analizės rezultatus. Studijoje analizuojami išmokų ūkininkams iš KPP gerosios praktikos pavyzdžiai, pagrįsti pasiektu rezultatu, o ne tvarkymo apribojimų įgyvendinimu. Pasitarimo tikslas – diskusija, kokio pobūdžio priemones, orientuotas į biologinės įvairovės apsaugą, būtų tikslinga taikyti Lietuvoje. Pasiūlymai galutinai bus suformuluoti sekančiame studijos rengimo etape. Atlikus atrinktų inovatyvios agrarinės aplinkosaugos priemonių bandomąjį įgyvendinimą pilotinėse projekto teritorijose, bus pateikti konkretūs pasiūlymai dėl jų įtraukimo į KPP. Tad šioje veikloje labai svarbus vaidmuo tenka projekto partnerio – Žemės ūkio ministerijos – dalyvavimui.

Pirmųjų preliminarių rezultatų aptarime dalyvavo projekto partnerių Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Baltijos aplinkos forumo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Vėlesniame etape rezultatai bus pristatyti ir daug platesniame suinteresuotų dalyvių rate.