Gamtosaugos priemonių integracija į žemės ūkį

Šiuo metu ES valstybių narių nacionalinėse kaimo plėtros programose numatytos agrarinės aplinkosaugos priemonės yra vienas iš pagrindinių bendrosios žemės ūkio politikos įrankių biologinei įvairovei palaikyti. Tai didžiausias finansinis instrumentas, skirtas gamtos apsaugai, tačiau praktikoje yra nepakankamai efektyvus ir stokoja diferenciacijos pagal tikslines teritorijas. Tuo metu atvirų buveinių būklė prastėja, o agrarinio kraštovaizdžio biologinė įvairovė toliau menksta. Tai rodo, jog reikalingas didesnis taikomų gamtosaugos priemonių efektyvumas. Todėl LIFE integruotojo projekto tikslas – geriau išnaudoti šį finansinį instrumentą pasiūlant naujas efektyvias agrarinės aplinkosaugos priemones, kurios atlieptų specifinių saugomų rūšių ir buveinių poreikius, bei didinant jau esamų priemonių efektyvumą.
Ruošdamasi naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo periodui, projekto komanda ieško būdų, kaip sustiprinti gamtosaugos priemonių integravimą į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginį planą. Numatyti veiksmai:

  • Išanalizuoti 2014-2020 m. periodo Lietuvos kaimo plėtros programos spragas ir pateikti Žemės ūkio ministerijai su biologinės įvairovės išsaugojimu susijusius pasiūlymus 2021–2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiam planui;
  • Remiantis ES gerąja patirtimi, parengti ir išbandyti Lietuvai pritaikytas inovatyvias, į rezultatą orientuotas agrarinės aplinkosaugos priemones atviroms buveinėms;
  • Ištestuoti inovatyvius agrarinės aplinkosaugos priemonių administravimo procesus;
  • Pateikti siūlymus agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo ir administravimo procesų tobulinimui, kur būtų įvertintos galimybės aktyviau įtraukti saugomų teritorijų administraciją ir pritaikyti aukciono principą efektyvesniam agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimui skirtingo tipo teritorijose;
  • Parengti įrodymais ir tyrimais grįstą studiją apie konkrečių agrarinės aplinkosaugos priemonėse taikomų žemės ūkio naudmenų tvarkymo reikalavimų poveikį aplinkai, apimant dažniausius reikalavimus.
Svarbiausi 2018-2019 m. (I projekto fazės) rezultatai
  • 2018 m. kovo 31 d. parengta tradicinių agrarinės aplinkosaugos priemonių poveikio aplinkai vertinimo metodika. Pradėti rinkti ir analizuoti duomenys apie agrarinės aplinkosaugos priemonėse esančių apribojimų pagrįstumą.
  • 2018 m. rugsėjį surengtas tarpinstitucinis pasitarimas, kaip tobulinti agrarinės aplinkosaugos priemonių administravimo procesą ir stiprinti saugomų teritorijų direkcijų vaidmenį. 2018 m. lapkritį paruošta koncepcija dėl saugomų teritorijų direkcijų dalyvavimo agrarinės aplinkosaugos priemonių administravimo procese.
  • 2018 m. rudenį parengta 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programoje esančių su bioįvairovės išsaugojimu susijusių priemonių trūkumų apžvalga, kuri pristatyta socialiniams partneriams.
  • 2019 m. pradžioje suorganizuotas susitikimas su socialiniais partneriais dėl agrarinės aplinkosaugos efektyvumo ir nacionalinės Kaimo plėtros programos tobulinimo galimybių.
  • 2019 m. vasario 28 d. parengta analitinė studija apie novatoriškas į rezultatą orientuotas agrarinės aplinkosaugos priemones Europoje ir pasaulyje. Pradėti rengti konkretūs jų pritaikymo Lietuvoje pasiūlymai.
  • 2019 m. gegužės mėn. Žemės ūkio ministerijoje pristatyti pasiūlymai, skirti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginio plano tikslo „padėti apsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines“ įgyvendinimui. Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkosaugos koalicijos, VšĮ Baltijos aplinkos forumo, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, Lietuvos gamtos fondo ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.
  • 2019 m. gruodžio 16-17 d. Vilniuje surengtas Borealinio regiono šalių susitikimas dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių siūlymų rengimo ateinančiam bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo periodui.
Svarbiausi 2020-2021 m. (II projekto fazės) rezultatai
  • Nuo 2020 m. prie projekto komandos prisijungė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
  • 2020 m. vasario 27 d. partnerių pasitarimo metu pasirinkta konkreti į rezultatą orientuota agrarinės aplinkosaugos priemonė testavimui.
  • 2020 m. gegužės mėn. paskelbta ūkininkų registracija į bandomąją agrarinės aplinkosaugos priemonę gausiai žydinčioms natūralioms pievoms išsaugoti. Į rezultatą orientuotos priemonės esmė – ūkininkų skatinimas už savarankiškai pasiektus rezultatus – jų pievose padidėjusią gamtinę įvairovę. Per vasarą įvertintos ir atrinktos bandomajai priemonei pasiūlytos pievos. Iš daugiau nei 1000 hektarų atrinkta apie 300 ha, su ūkininkais pradėtos pasirašyti sutartys.
  • 2021 m. pavasarį inicijuotas ir paskelbtas „Gero ūkininko čempionatas“, kurio tikslas – atkreipti dėmesį į geruosius ūkininkavimo pavyzdžius, įvertinti ūkininkus, kurie ūkininkauja santarvėje su gamta. Rudenį specialiai sudaryta komisija išrinko penkis čempionato ambasadorius, o visuomenė iš jų išrinko „Publikos simpatiją“. Čempionatas bus tęstinis.
  • 2021-11-30 baigta rengti „Agrarinės aplinkosaugos priemonių dabartinės administracinės praktikos trūkumų vertinimo ir tobulinimo priemonių bei rekomendacijų analitinė ataskaita“. Ataskaitos tikslai: 1) didinti agrarinės aplinkosaugos priemonių populiarumą ir kelti ūkininkų motyvaciją prisijungti prie schemų; 2) patikslinti priemonių įgyvendinimo taisykles, kad būtų užtikrintas pakankamas lankstumas ir išvengta nereikalingos naštos ūkininkams įgyvendinant priemones; 3) didinti priemonių geografinį taikymą; 4) tobulinti duomenų bazes, naudojamas sąnaudoms apskaičiuoti ir agrarinės aplinkosaugos priemonių išmokų lygiams nustatyti; 5) tobulinti nacionalinį kompleksinės paramos susiejimo reikalavimų taikymą, siekiant padidinti BŽŪP įgyvendinimo aplinkosauginį veiksmingumą Lietuvoje; 6) gerinti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo vykdymą (prevencijos ir kontrolės lygiais); 7) apibrėžti saugomų teritorijų direkcijų vaidmenį administravimo procese įgyvendinant nacionalinį BŽŪP strateginį planą.
  • 2021 m. metų pabaigoje parengtas dokumentas „Naujos agroaplinkosauginės priemonės, orientuotos į biologinės įvairovės išsaugojimą“. Rengiant šį dokumentą buvo siekiama susisteminti agroaplinkosauginius ES siekius, užsibrėžtus žaliajame kurse, ir projekto komandos diskusijų metu atrinkti būtent Lietuvai aktualius iššūkius bei įvertinti mūsų šalies institucijų pasirengimą juos spręsti. Analizė taip pat buvo papildyta problemų sprendimo būdais t.y. kokie teisės aktų, patikrų organizavimo pakeitimai ir pan. yra būtini siekiant pokyčių. Didelis dėmesys buvo skirtas ekoschemoms – buvo išanalizuota, kurios EK siūlomos ekoschemos yra pačios aktualiausios Lietuvai, kurios visiškai neaktualios ir kurios yra svarbios, bet ateityje turės būti aptartos detaliau siekiant jas prioritetizuoti.
Svarbiausi 2022-2023 m. (III projekto fazės) rezultatai

2022 m. balandžio 28 dieną buvo paskelbtas ir politikos formuotojams išplatintas dokumentas „Žolės smulkinimo poveikis pievų buveinėms ir biologinei įvairovei: rekomendacijos politikos formuotojams“. Dokumento tikslas – pasiūlyti moksliškai pagrįstus geriausius pievų tvarkymo būdus. 

Susijusios Naujienos

Projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (LIFE IP PAF-NATURALIT ), Nr. LIFE16 IPE/LT/016 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Už tinklalapyje pateikiamą informaciją visą atsakomybę prisiima autoriai. Čia pateikiamas turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.