Kas ten boluoja smėlyje? Ar užsilikę paskutiniai sniego lopinėliai? Ne, tai retas gvazdikinių šeimos augalas – Smiltyninis gvazdikas (lot. Dianthus arenarius), į Raudonąją knygą įrašyta rūšis, dažniau aptinkama tik Aukštaičių ar Dzūkų aukštumose.

Smiltyniniai gvazdikai –  tikras nuolankumo ir kuklumo įsikūnijimas. Jie taip stengiasi neužimti niekeno vietos, kad auga tik ten, kur dauguma kitų augalų augti negali – smėlio arba priesmėlio dirvožemyje, dažniausiai retuose pušynuose, smėlynuose. Palankiausios sąlygos augimui – Natura 2000 tinklo saugomoje teritorijoje – Dainavos girioje.

Namus dažnai puošiame šių gvazdikų giminaičiais, tarybiniais metais išpopuliarintais raudonais ar violetiniais tikraisiais gvazdikais. Enciklopedijose galima rasti duomenų, kad  1982 m. specializuotuose gėlynuose ir šiltnamiuose buvo išauginta virš 9 mln. tikrojo gvazdiko žiedų, kurie buvo mėgstamas to meto švenčių priedas. Tuo pačiu subtilesni baltos spalvos jų pusbroliai tyliai puošė tik Dzūkijos smėlynus ir pamiškes.

Kadangi šios gėlytės labai kuklios, jos nesivaržo, o tyliai pasiduoda ir yra linkusios užleisti vietą po saule didesniems, platesniems, garsesniems.  2018 – 2022 m. atliktų tyrimų metu buvo konstatuota, kad sąlygos augti smiltyniniams gvazdikams blogėja, nes atviri smėlynų plotai apauga krūmais ar medžiais. Neigiamą poveikį augalams daro net sutankėjusios žolės ar samanos.

2023 m. specialistai išrinko metų buveinę, kuria tapo kerpiniai pušynai (kerpšiliai). Tai šviesūs pušynai, pasižymintys gausia kerpių danga, kuriuose laisviau gali augti šilumą mėgstančios augalų rūšys. Puikiai kerpšiliuose jaučiasi ir smiltyninis gvazdikas. Tokiuose pušynuose įsikuria nemažai pietinio ir pietrytinio paplitimo augalų ir vabzdžių rūšių. Kai kurios rūšys randamos tik Pietryčių Lietuvos pušynuose, o kituose Lietuvos regionuose nerandamos arba yra labai retos.

Gamtosaugos ekspertai teigia, kad kerpiniai pušynai yra jautrios buveinės, todėl tokiems miškams išsaugoti reikalingas ypatingas dėmesys ir specifinių gamtosauginių priemonių taikymas. Džiugu, kad rūpestis šioms buveinėms teigiamai prisidės ir prie smiltyninio gvazdiko išlikimo. Be to, mokslininkai pateikė rekomendacijas šviesinti smiltyninių gvazdikų augavietes retinant medžius, šalinti iš miško jaunus, savaiminius medelius bei nukritusias šakas.

Gausiausios smiltyninio gvazdiko augimo vietos nustatytos Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse.