Punios šile – pirmąkart Lietuvoje aptiktos 28 vabalų rūšys
Įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Punios šilo teritorijoje atlikti tyrimai džiugina rezultatais. Iš joje aptiktų daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – Lietuvoje rastos pirmąkart. „Punios šilas neabejotinai yra vertingiausia biologinės įvairovės atžvilgiu miško teritorija. Ilgą laiką jame buvo vykdoma ribota ūkinė veikla ir tik pastaraisiais metais jai […]
Grūdos paupyje atkurti retas rūšis padeda karvės
Nors šiandien Dzūkijos nacionalinio parko lankytojus tebestebina Grūdos paupyje ganomos karvės, tačiau tai – ne naujovė. Šiose teritorijose gyvulių ganymas – ilgametė tradicija, kuri padėjo klestėti ypatingai biologinei įvairovei. „Dzūkijos miškingose teritorijose atvirų pievų plotų daug nebuvo. Būtent upių slėniai buvo pagrindinės teritorijos, kuriose ganydavosi karvės. Šienavimo ir gyvulių ganymo upių slėniuose derinimas buvo pagrindinis […]
Ginučių ąžuolyne – Lietuvos retųjų augalų lobynas
Medžiais apaugusios ganyklos – vienos vertingiausių Europos bendrijos svarbos gamtinių buveinių. Tokių teritorijų yra ir Lietuvoje, tačiau jos sparčiai nyksta. Viena iš Medžiais apaugusių ganyklų plyti Ginučių ąžuolyne, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Joje, vietos gyventojams nuo seno šienavus ir ganius gyvulius, susiformavo gamtinė buveinė, leidusi gyvuoti retiems augalams. Visgi, valdininkams uždraudus gyvulių ganymą, situacija reikšmingai pasikeitė. […]
Ūkis „Smėlynė“: kaip užauginti maistą, o ne „maisto karkasą“?
Regeneracinio – dirvožemį tausojančio ir atkuriančio – ūkio „Smėlynė“ įkūrėjai Justina ir Laurynas Kaučikai ūkininkauti pradėjo vos prieš 6 metus. Vargu, ar jie įsivaizdavo, kad siekis užsiauginti kokybiško maisto nuves čia, kur jie yra šiandien. Chemikės ir biologo pora pradėjo nuo dilemos, kaip atgaivinti tradicinio ūkininkavimo visiškai nualintą dirvožemį. Pastebėję reikšmingą ganymo naudą, jie […]
Melagienų skleidėjų taikiklyje – Dzūkijos kopos
Džiaugiamės, kad Dzūkijos kopų atvėrimas sulaukia vis didesnio mokslininkų ir visuomenės palaikymo, ir jau dabar leidžia matyti inicijuoto pokyčio kuriamus rezultatus. Visgi, viešoje erdvėje, prisidengiant apsimestiniu susirūpinimu mišku, pasirodžius tikrovės neatitinkančiai informacijai dezinformuojama visuomenė. Tad dar kartą aptariame melagienų kūrėjams labiausiai rūpimas temas. Primename, kad sekti patikimą, moksliniais argumentais pagrįstą informaciją galite https://naturalit.lt/, o kylančius […]
Nykstantys vabzdžiai – ir Lietuvos, ir viso pasaulio problema
„Nykstančių vabzdžių, ypač apdulkintojų, problema yra ne tik Lietuvos ar Europos, bet ir viso pasaulio problema“, – sakė LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbė, Baltijos aplinkos forume dirbanti aplinkosaugos ekspertė Eglė Vičiuvienė. Ji teigia, kad šiandien galima tik spėti, kokį poveikį ekosistemoms turėtų vabzdžių apdulkintojų – bičių, vapsvų, musių, drugių – […]
Po pusšimčio metų pertraukos Ginučiuose vėl ganomi galvijai
Ginučių ąžuolyne ir vėl ganosi galvijai. Jie į šią teritoriją sugrįžo po 50 metų pertraukos. Apie tai, LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“, pasakojo LIFE integruoto projekto „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis. Jo teigimu, vietiniai gyventojai ganė karves Ginučių ąžuolyne, nes tai buvo viena iš nedaugelio teritorijų, kuri nepriklausė kolūkiams: „Tokiuose […]
LIFE integruotojo projekto „Naturalit” naujienlaiškis – 2024 m. liepa
Metams persiritus į antrąją pusę, dalinamės svarbiausiomis pirmojo pusmečio projekto naujienomis. Šiame naujienlaiškyje rasite svarbiausias pastarojo laiko aktualijas, susipažinti su straipsniais, kuriems parengti kalbinome gamtininką Marių Čepulį, botaniką dr. Mindaugą Lapelę, botanikę dr. Dalytę Matulevičiūtę, geologą dr. Joną Satkūną ir „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių Arūną Martinėlį. Taip pat galėsite išvysti, kaip atrodo Žemaitijos nacionaliniame parke […]
Kaip atrodo Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkė šiandien?
Įgyvendinant integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Žemaitijos nacionaliniame parke besidriekiančio Užpelkių telmologinio draustinio aukštapelkės atkūrimo darbai įgauna pagreitį ir leidžia džiaugtis pirmaisiais, viltį teikiančiais rezultatais. Sureguliuotas hidrologinis režimas sudaro tinkamas sąlygas aukštapelkinei augalijai ir saugomų vandens gyvūnų populiacijoms įsikurti. Kaip atrodo Užpelkiai šiandien? Ankstyvą birželio rytmetį Užpelkiuose užfiksuotais vaizdais dalinasi projekto komunikacijos […]
Kodėl pelkės – naudingos?
Sovietmečiu melioracijai buvo skiriama daug resursų, todėl šiandien Lietuvoje būtų sunku rasti jos nepaliestą pelkę. Suprantant anuomet padarytą žalą, kuri neapsiriboja vien pelkėms būdingos augalijos ir gyvūnijos sunaikinimu, šiandien pelkinės buveinės yra intensyviai atkūrinėjamos. „Pelkių vaidmenį sunku apibrėžti keliais žodžiais dėl jo visapusiškumo“, – sako LIFE integruoto projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ bendradarbė, […]