Viešoje erdvėje tendencingame kontekste vis pasirodo netiksli informacija apie praėjusiais metais pradėtą įgyvendinti LIFE programos integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (LIFE IP NATURALIT). Apgailestaujame, kad strateginės reikšmės bei ES lygmenyje ypatingai vertinamas projektas nuolat tampa politinių ambicijų bei lobistinių organizacijų užsipuolimų objektu.

Žiniasklaidoje š. m. kovo 22 d. Lrytas.lt portale pasirodžiusioje A. Srėbalienės publikacijoje „Miškuose priviso saugomų buveinių – pasipylė ir įtarimų kruša“ cituojamas Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis, kuris, reaguodamas į parengtą Miškų įstatymo pakeitimo projektą, jau kurį laiką sąmoningai pateikia ne pilną ir klaidingą informaciją apie Naturalit projektą ir jo partnerius.

Teigiama, kad projektą įgyvendina Aplinkos ministerija su sau pavaldžiomis įstaigomis bei NVO Baltijos aplinkos forumas. Visgi nutylima, kad projekto įgyvendinime dalyvauja ir kitos valstybės ir mokslo institucijos: tai ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės institutas, Žemės ūkio ministerija, VĮ Valstybinių miškų urėdija. Netylant kaltinimams sąsajomis su buvusiu ministru ir jo protegavimu, norime dar kartą akcentuoti, kad projekto paraiška buvo pradėta ruošti 2015 m. rudenį, kai tuo tarpu K. Navickas ministru tapo tik 2017 m. rudenį. Natūralu, kad paraišką ruošę specialistai ministro vadovavimo laikotarpiu tapo jo pavaldiniais, o jam atsistatydinus tęsia Lietuvos priimtų įsipareigojimų įgyvendinimą.

Minėtoje publikacijoje taip pat kartojama neteisinga informacija dėl projekto finansavimo. Pabrėžiame, kad bendra projekto vertė siekia 17 mln. eurų. Didžiąją dalį (60 proc. viso projekto biudžeto arba 10, 2 mln. Eur) tam reikalingų lėšų sudaro ES LIFE programos lėšos. Likusi suma dengiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Ypatingai atkreipiame dėmesį, kad papildomo finansavimo, kaip klaidinančiai skelbiama p. A. Gaižučio komentare, projektas nėra gavęs ir neplanuoja gauti. EK kvietimo teikti paraišką finansavimui gauti dokumentuose LIFE integruotiesiems projektams skiriama lėšų suma yra aiškiai reglamentuota. Visgi siekiant, kad ES investicijomis būtų užtikrinamas esminis jų poveikis sektoriui (šiuo atveju – „Natura 2000“ tinklui), integruotasis projektas privalo mobilizuoti ir kitus ES, nacionalinius ir privačius fondus „Natura 2000“ apsaugos papildomųjų veiksmų vykdymui. Šie veiksmai, kartu su integruotojo projekto veiklomis, turi užtikrinti pilną prioritetinių veiksmų programos (angl. PAF – Prioritised Action Framework), nacionalinio strateginio dokumento Natura 2000 tinklo teritorijoms, įgyvendinimą. Kitaip tariant, papildomieji „Natura 2000“ apsaugos veiksmai yra lygiai taip pat tikslingai planuojami valstybiniu mastu ir yra skirti palaikyti arba atkurti gerą Europinės svarbos rūšių ir buveinių išsaugojimo būklę, taip užtikrinant ekologinę Natura 2000 tinklo darną ir šalies įsipareigojimus ES. Paprastai šie veiksmai vykdomi atskirų programų ar projektų rėmuose, kurių įgyvendinimui pasitelkiami įvairūs nacionaliniai bei ES finansavimo šaltiniai: Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, Horizon 2020, Interreg, Aplinkos apsaugos rėmimo programa ir kt. LIFE integruotasis projektas privalo užtikrinti, kad papildomi „Natura 2000“ apsaugos veiksmai būtų vykdomi kryptingai ir koordinuotai, tačiau jiems skiriamos lėšos negali būti traktuojamos kaip papildomas projekto finansavimas, kadangi jiems galioja atitinkamo finansavimo šaltinio atrankos, įgyvendinimo ir atskaitomybės procedūros. Tikimės, kad šis išaiškinimas padės išvengti dezinformacijos skleidimo ateityje.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovo komentare taip pat vėlgi eilinį kartą ignoruojama viešai prieinama informacija apie pagrindinius Naturalit projekto siekius ir tikslus. Pabrėžiame, kad siekiame, jog Natura 2000 tinklo apsauga Lietuvoje būtų pilnavertė. Tai nėra kalba vien tik apie naujų saugomų teritorijų steigimą. Būtinas kur kas labiau kompleksinis požiūris į strateginius tikslus bei europinių įsipareigojimų vykdymą.

2017 metais savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2017 dėl Natura 2000  Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad įgyvendinant tinklą nebuvo išnaudotos visos jo galimybės. Pasak auditorių, nepaisant padarytos pažangos daugelyje sričių, būtina dėti daugiau pastangų siekiant išsaugoti labai turtingą ir unikalų Europos gamtos paveldą. Tą patį pažymi ir Europos Komisija. Beje, reikšdama susirūpinimą dėl nepakankamo nustatytų buveinių apsaugai svarbių teritorijų ploto prieš Lietuvą jau pradėjusi pažeidimo procedūrą. Taip pat yra rizika, kad tokia pat procedūra bus pradėta ir dėl nepakankamos, t.y. neveiksmingos Natura 2000 teritorijų bei jose esančių vertybių ir rūšių apsaugos.

Siekiant sutvarkyti šias ES aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo spragas, projektu planuojama detalizuoti konkrečius, pamatuojamus rūšių ir natūralių buveinių apsaugos tikslus nacionaliniu ir individualių Natura 2000 tinklo teritorijų lygiu,  gerinti valdymo, stebėsenos ir analizės procesų efektyvumą, užtikrinti geresnę biologinės įvairovės apsaugos tikslų ir kitų politikos krypčių, ypač žemės ūkio, miškų ir turizmo tikslų sinergiją, taip pat kuo labiau padidinti tų tikslų suderinamumą bei stiprinti institucinius gebėjimus saugant ir tvarkant Natura 2000 tinklo teritorijas.

Pabrėžiame, kad siekdami didinti įvairių intereso grupių savitarpio supratimą apie projekto tikslus ir investicijų poreikį, dedame pastangas projekto veiklų viešinimui bei konstruktyvaus dialogo kūrimui. Šiam tikslui 2019 m. kovo 22 d. Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijoje, Kaune, vyko projekto renginys, skirtas projekto veiklų, susijusių su miškų apsaugos klausimais, pristatymui. Po renginio p. A. Gaižučio atstovaujamos Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Facebook paskyros įraše vėl sąmoningai atsiribojant nuo konteksto skleidžiama projektą diskredituojanti informacija, komentuojant darbuotojų skaičių: „viso projekte darbuojasi pusšimtis darbuotojų, ne ką mažiau, nei kažkada buvusi savarankiška LR Miškų ministerija, kurioje su visais vairuotojais ir valytojomis buvo ~55 etatai“. Siekdami užkirsti klaidinančios informacijos naudojimą patiksliname, kad didelė dalis žmonių prie projekto veiklų dirba po kelias valandas per savaitę, o kai kas dirba ir be atlygio (ši informacija buvo pateikta ir renginio metu). Lyginimas su pilnu etatu veikiančia institucija yra mažų mažiausiai neadekvatus.

Dar kartą apgailestaujame, kad lobistinėms organizacijoms siekiant savo tikslų yra šitokiu būdu diskredituojama gamtos apsauga besirūpinančių institucijų veikla bei menkinamas investicijų į gamtą poreikis. Tikimės, kad klaidinančių straipsnių taktiką taiko tik pavieniai asmenys, siekiantys išgarsėti, ir tai iš esmės neiškreips miško savininkus vienijančių organizacijų steigimosi kilnių tikslų.

Labai kviečiame kreiptis į projekto komandą ir teirautis rūpimais klausimais. Esame atviri ir tikimės geranoriško bendradarbiavimo su visais suinteresuotais dalyviais.