Balandžio 23-24 dienomis, per Atvelykį, Dzūkijoje po dvejų metų pertraukos vėl šurmuliavo gamtos festivalis „Vidur girių“. Marcinkonyse vykęs renginys subūrė beveik 200 smalsių, nuotykiams pasiruošusių gamtos mylėtojų, kurie, nepaisant žadėto lietingo oro, nepabūgo ir atvyko pasimėgauti bundančia gamta, pažinti augalų bei paukščių.
Didžiausio dalyvių susidomėjimo sulaukė pėsčiųjų žygiai, kurių buvo net trys: žygis į pelkę skambiu pavadinimu „Meškos šikna“, taip pat paukščių bei laukinių dažančių augalų pažinimo išvykos. Pirmą kartą festivalyje rengtų „Miško maudynių“ dalyviai dalijosi nepamirštamais potyriais po įsibuvimo gamtoje.
Žygiuoti nepanorę, galėjo rinktis veiklas pagrindinėje festivalio erdvėje: žvakių liejimą, inkilų ir šluotų gamybą, siūlų dažymą augalų nuovirais, kiaušinių marginimą, šiaudelių narstymą ar gėlių drožybą. O mažieji gamtininkai vaikų erdvėje buvo kviečiami pasigaminti paukštelį, susipažinti su paukščiais ir jų kiaušiniais, žaisti piemenėlių žaidimus bei ridenti kiaušinius.
Festivalio metu veikė turgelis, kuriame buvo galima įsigyti medžio ir keramikos dirbinių, sūrių, uogienių ir kitų vietos ūkininkų ir amatininkų gėrybių. Gardžius pietus ruošė Marcinkonių kaimo bendruomenė ir svečiai iš Merkinės „Pasaulio puodai“.
Net 40 dalyvių liko nakvoti palapinėse prie Kastinio ežero esančioje stovyklavietėje, mėgavosi Marcinkonių etnografinio ansamblio dainomis ir pasakojimais. O ketvirtą valandą ryto, dar tamsoje, visa grupė keliavo į Čepkelių paraistes, kur akyliausiems pavyko ne tik išgirsti, bet ir pamatyti gerves. Žygį užbaigė dr. Mindaugo Lapelės paskaita apie kerpšilius, po kurios visų laukė rytinės patirties aptarimas prie laužo su dzūkiškais pusryčiais.