Mums toks artimas nacionalinis šalies paukštis gandras likusioje Europoje, pasirodo, nėra toks populiarus kaip Lietuvoje. Pagal Europos paukščių direktyvą baltasis gandras yra saugoma rūšis. Gandrų sugrįžtuvių proga pasidžiaukime, kad gyvename šalyje, turinčioje tokias geras sąlygas šiems dideliems paukščiams. Ir kartu kviečiu sužinoti dalykų, kurių apie gandrus dar nežinojote.
- XIX a. pab. vokietis Otto Lilienthal sukonstravo sklandytuvą, remdamasis gandrų skrydžių ir sparnų aerodinamikos tyrimais. Sklandytuvu jis sėkmingai paskrido nuo 25 iki 250 m.
- Tyrinėdami Ezopo pasakėčią „Lapė ir gandras“ semiotikai sutaria, kad lapė vaizduojama kaip pikto gudrumo simbolis. Užtai gandras simbolizuoja gailestį ir sėkmę.
- Taip pat gandras – gerų naujienų ir vaisingumo simbolis.
- Yra įvairių dydžių gandrų – nuo marabu, kuris yra 152 cm aukščio ir gali sverti 8,9 kg, iki Abdimo gandro, kuris yra tik 75 cm aukščio ir sveria tik 1,3 kg. Be to Marabu išskėstų sparnų plotis gali būti apie 3,2 m.
- Jaunų gandrų tyrimai parodė, kad jų migracijos maršrutai yra bent iš dalies išmokti, o ne įgimti, kaip kai kurių kitų migruojančių paukščių.
- Gandrai – visiški mėsėdžiai, o augalus suvalgo dažniausiai atsitiktinai.
- Tyrimai rodo, kad gandrai gali išgyventi iki 39 m.
- Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 2-3 jauniklius auginanti gandrų pora kasdien sulesa apie 1,2 kg maisto.