Natura 2000 tinklas Lietuvoje bus pilnai suformuotas. Žinių spragos pašalintos atlikus reikiamus tyrimus, įsteigtos naujos ir peržiūrėtos esamos saugomos teritorijos.
Nacionaliniu ir vietiniu lygiu bus susitarta dėl Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslų, paremtų SMART principu (iš angl. k.: konkretu, išmatuojama, pasiekiama, prasminga, apibrėžta laike) ir nacionaliniu lygiu nustatytais rūšių ir buveinių palankios apsaugos būklės kriterijais.
Visose Natura 2000 tinklui priklausančiose teritorijose bus taikomos reikiamos apsaugos priemonės; esant poreikiui, parengti gamtotvarkos planai ar kiti planavimo dokumentai, sudarantys sąlygas išlikti palankiai rūšių ir buveinių būklei.
Atsakingosiose institucijoje bus užtikrintas tinkamas Natura 2000 tinklo valdymo gebėjimų lygis, įskaitant sistemingą rūšių ir buveinių apsaugos būklės priežiūrą.
Miškų ūkinės veiklos planavimas visiškai apims biologinės įvairovės ir Natura 2000 tinklo apsaugos aspektus, kurie taps standartine miškotvarkos planavimo proceso dalimi.
Bus parengtos ir į nacionalinį Žemės ūkio strateginį planą integruotos specifinės ir inovatyvios – į rezultatą orientuotos – biologinės įvairovės saugojimo agrarinės aplinkosaugos priemonės.
Daugialypė socialinė–ekonominė Natura 2000 tinklo nauda bus pripažinta ir vertinama vietos bendruomenių, į ją bus atsižvelgiama priimant viešojo administravimo sprendimus.
Teigiami rūšių ir buveinių apsaugos būklės pokyčiai skaičiais
Pagerinta bent 18 Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos būklė, kurios sudaro 33 proc. visų buveinių tipų, išskirtų mūsų šalyje, vadovaujantis ES Buveinių direktyva.
Pagerinta bent 19 Europos Bendrijos svarbos rūšių apsaugos būklė, t.y. 19 proc. visų ES mastu saugomų rūšių.
Pagerintos bent 32 paukščių rūšių, saugomų pagal Paukščių direktyvą, populiacijų tendencijos. Tai sudaro 11 proc. visų Europos mastu saugomų paukščių rūšių.
