© M. Lapelės nuotr.
Šiandien minint Europos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ dieną džiaugiamės pranešdami, jog daugumai Lietuvos gyventojų gamtos išsaugojimo interesai yra aukščiau ekonominių poreikių.
Naujausio „Eurobarometro“ atlikto europiečių požiūrio į biologinę įvairovę tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių teigė, kad siekiant išsaugoti vertingiausias Europos augalų bei gyvūnų rūšis ir natūralias buveines, kai kuriose šalies teritorijose gali ir turi būti taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Net 41 proc. apklaustųjų teigė, kad Natura 2000 teritorijose ūkinė veikla turėtų būti draudžiama, nes jose saugomi svarbiausi mūsų gamtos turtai. 51 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad ūkinė veikla saugomose teritorijose pateisinama tik dėl labai svarbių visuomenei priežasčių ir tik tuo atveju, jei naudojamos poveikį švelninančios priemonės arba žala atlyginama atkuriant.
„Lietuvos gyventojų gamtosauginio sąmoningumo augimas yra akivaizdus, ir tai yra didelė parama sprendimų priėmėjams ir valstybės institucijoms, rengiančioms nelengvus sprendimus, kurie vis dėlto skubiai reikalingi, siekiant reikšmingo pokyčio saugant mūsų krašto gamtą. Pirmiausiai dėmesys krypsta į natūralių miško buveinių išsaugojimą.“, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius.
Palyginti su ankstesne 2015 m. „Eurobarometro“ apklausa dėl biologinės įvairovės, šalies gyventojų supratimas apie biologinės įvairovės reikšmę ir jos praradimo svarbą padidėjo. Labai didelė dalis lietuvių mano, kad saugoti gamtą yra mūsų pareiga (99 proc.) ir kad tai svarbu kovojant su klimato kaita (94 proc.). Lietuviai neabejoja, kad gamta ir biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas (98 proc.). Be to, respondentų įsitikinimu, biologinė įvairovė ir sveika gamta yra svarbios ir mūsų ilgalaikiam ekonominiam vystymuisi (95 proc.).
Suprasdami biologinei įvairovei kylančias grėsmes, dauguma Lietuvos gyventojų palaiko saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ idėją – daugiau nei du trečdaliai teigia, kad šios teritorijos yra labai svarbios apsaugant gamtos vertybes nuo sunaikinimo (71 proc.), suteikiant prieglobstį labiausiai nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims (78 proc.), užtikrinant gamtos teikiamų paslaugų (maistas, švarus oras ir vanduo) apsaugą (77 proc.).
© N. Žitkevičiaus nuotr.
Paprašyti įvardinti, kokiomis priemonėmis ES turėtų prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, lietuviai nurodė, kad būtina atkurti gamtą ir biologinę įvairovę, atitaisyti padarytą žalą ir geriau informuoti piliečius apie biologinės įvairovės svarbą. Beveik pusė respondentų mano, kad reikia plėsti saugomas teritorijas (42 proc.) ir stiprinti esamą gamtos apsaugos teisinį reglamentavimą ir įgyvendinimą (atitinkamai 41 ir 40 proc. apklaustųjų). Be to, nemaža dalis lietuvių sutinka, kad reikia didinti finansavimą gamtos apsaugai (40 proc.).
„Eurobarometro“ pateikiami europiečių požiūrio į biologinę įvairovę tyrimo rezultatai atspindi ir pirmąkart Lietuvoje pradėto įgyvendinti ES LIFE programos integruotojo projekto tikslus prisidėti prie bendrų ES siekių stabdant biologinės įvairovės ir ekosisteminių funkcijų nykimą bei jas atkuriant. Siekiant, kad Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos gamtos teritorijų – apsauga būtų pilnavertė, dedamos didžiulės pastangos tinkamam kertinių ES gamtos apsaugos politikos dokumentų (Paukščių ir Buveinių direktyvos) įgyvendinimui šalyje. Šiam tikslui dar praėjusiais metais sutelktos gausios skirtingų sričių valstybinių, mokslo ir nevyriausybinių institucijų pajėgos, tarp kurių Aplinkos ir Žemės ūkio ministerija, Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Valstybinių miškų urėdija, NVO Baltijos aplinkos forumas, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
© Ž. Morkvėno nuotr.
Per dešimtmetį numatoma pagerinti bent 18 Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugos būklę (tai sudaro 33 % visų buveinių tipų, išskirtų mūsų šalyje vadovaujantis Buveinių direktyva), bent 19 Europos Bendrijos svarbos rūšių apsaugos būklę, t. y. 19 % visų ES mastu saugomų rūšių, ir bent 32 paukščių rūšių, saugomų pagal Paukščių direktyvą, populiacijų tendencijas. Tai sudaro 11 % visų ES mastu saugomų paukščių rūšių. Tam Europos Komisija yra skyrusi 10,2 mln. eurų.
Pasak A. Klimavičiaus, LIFE programos integruotasis projektas yra skirtas šalinti sistemines gamtosaugos kliūtis ir sudaryti sąlygas sugrąžinti į saugomas buveines ne tik saugomas rūšis, bet ir ūkininkus, kurie saugodami naudotų šiuos plotus. „Anksčiau įprastas gamtosaugos metodas – drausti ar riboti ūkinę veiklą – tinkamesnis tik miško buveinių išsaugojimui, tačiau nėra pakankamas išsaugoti pusiau natūralias buveines arba jose gyvenančias rūšis, pvz., pievas ar ganyklas, atviras šlapynes, jose gyvenančias rūšis. Siekiama, kad ES parama būtų vis efektyviau panaudojama gamtotvarkos priemonėms, atkuriant ir palaikant buveines, kurios buvo beveik prarastos dėl nutrūkusios ekstensyvios ūkinės veiklos ar sutrikdytų natūralių procesų.“, – strateginius tikslus aiškina A. Klimavičius.
Šiandien stebint grėsmingas JT prognozes dėl pasaulio biologinės įvairovės būklės, verta atkreipti dėmesį į milžinišką ekonominę biologinės įvairovės vertę ir ilgalaikę neįkainojamą investicijų, skirtų biologinės įvairovės išsaugojimui, grąžą. Todėl LIFE integruotojo projekto komanda intensyviai ieško ir papildomų finansinių išteklių Natura 2000 tinklo palaikymui Lietuvoje. Tikime, kad tai padės išsaugoti gamtiniu požiūriu vertingiausias Europos Bendrijos svarbos miškų, pelkių, pievų ir vandenų buveines ir jų natūralumą, kuris supo Lietuvos gyventojus nuo senų laikų.
„Eurobarometro“ apklausa „Europiečių požiūris į biologinę įvairovę“ atlikta 2018 m. gruodžio 4-20 d. Visose 28 ES valstybėse narėse buvo apklausta daugiau kaip 27 tūkst. respondentų, Lietuvoje 2018 m. gruodžio 4-17 dienomis apklausti 1007 gyventojai. Tyrimo ataskaita bei susiję dokumentai skelbiami oficialioje Europos Komisijos svetainėje.