Martinėlių biodinaminis ūkis. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

„Ekologiniame ūkyje prioritetas yra ekologinis produktas, o biodinaminiame ūkyje prioritetas tenka būtent dirvožemio sveikatingumui“, – sako širvintiškis Arūnas Martinėlis, kurio ūkis gavo biodinaminio ūkio statusą dar 2017-aisiais. Šis sertifikavimas – galimybė ekologiniam ūkiui palypėti laipteliu aukščiau, rūpintis ne vien ekologiška produkcija, bet ir gamtos apsauga.

Ūkiai, siekiantys būti sertifikuoti kaip biodinaminiai, turi įgyvendinti jiems keliamus tikslus. Be tokių reikalavimų išpildymo, kurie keliami ekologiniams ūkiams, biodinaminis ūkis taip pat turi būti mišrus – verstis ir augalininkyste, ir gyvulininkyste. Be to, tokio tipo ūkis turi įsipareigoti pagal numatytus reikalavimus gaminti kompostą. „Augindamas galvijus juos ganai pievose ir laukuose. Vėliau iš mėšlo gamini kompostą, kuris tampa atstatomąja medžiaga, kompensuojančia prarastą humuso ir mikroelementų kiekį dirvožemyje“, – sako A. Martinėlis.

Ūkininkas pasakoja, kad ekologinio ūkio vardą pelnė kiek daugiau nei prieš 15 metų. Siekis ekologiniame ūkyje užsiimti ne tik augalininkyste, bet ir gyvulininkyste, ilgainiui leido daugiau sužinoti apie biodinaminio ūkininkavimo principus. Pasak jo, tam, kad ekologinis ūkis būtų pakeistas biodinaminiu, reikėjo pertvarkos plano. Jį parengė Martinėlių ūkiui paskirtas konsultantas – šveicaras agronomas iš Tarptautinės biodinamikos asociacijos.

Šiandien Martinėlių ūkis užima 600 ha, jame auginamos įvairios grūdinės kultūros, raudonieji dobilai ir mėsiniai galvijai – hailendai. Tai – vienas didžiausių biodinaminių ūkių Lietuvoje, kuris dėl gamtai palankių ūkininkavimo principų 2023 m. buvo nominuotas vienu iš trijų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių.

Martinėlių biodinaminis ūkis. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Kodėl svarbu rūpintis dirvožemio kokybe?

Pašnekovas pažymėjo, kad minėti pokyčiai staigių ir reikšmingų pokyčių neatnešė: „Sakoma, kad biodinaminiame ūkininkavime aiškesnius rezultatus gali pastebėti kas septynerius metus. Kai pradėjome biodinaminę žemdirbystę, iškart padarėme tyrimus – buvo paimta apie pusantro tūkstančio buvo mėginių su koordinatėmis. Dabar, kai vėl praėjo septyni metai, mes vėl kreipėmės į tą pačią įmonę, kuri vėl paėmė dirvožemio mėginius tose pačiose koordinatėse ir padarė tyrimus. Jie parodė, kad kai kuriose vietose padidėjo humuso kiekis, daug kur sumažėjo dirvožemio rūgštingumas. Tai – apčiuopiamas įrodymas, kad situacija gerėja“.

A. Martinėlis teigė, kad jų ūkis yra įsikūręs nepalankiame ūkininkavimui regione, kur humuso kiekis dirvožemyje ir našumo balas yra žemas: „Kuo našumo balas žemesnis, tuo augalas greičiau nualina dirvožemį. Dirva pasidaro kaip dykuma. Pavyzdžiui, buvo ekologinių ūkių, kuriuose pernai gegužės mėnesį vėjo audra nupustė išdygusius pasėlius. Tai rodo, koks nedidelis humuso kiekis dirvožemyje, kokia dirva yra pažeidžiama“.

Jis pasakojo, kad nuo dirvožemio našumo tiesiogiai priklauso jame užauginto produkto kokybė. „Kuo derlingesnėje žemėje augalas auga, tuo daugiau vertingų medžiagų iš jos pasiima, o vėliau, tapęs maistu, jas atiduoda žmogui. Ne chemizuotas, teisingai užaugintas maistas turi kitokią energetinę vertę“.

Martinėlių biodinaminis ūkis. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Didelį dėmesį skiria tobulėjimui ir kitų edukavimui

Įdomu tai, kad Martinėlių ūkis nemažai dėmesio skiria dalinimuisi gerąja praktika – bendradarbiauja su mokyklomis, ūkyje priima moksleivius į praktiką. Šia galimybe dažniausiai naudojasi Valdorfo mokyklose besimokantys dešimtokai – jų mokymo programoje numatyta poros savaičių praktika būtent ūkyje. Čia taip pat kasmet organizuojamos edukacijos, padėkos ir atvirų durų dienos mokiniams, kuriose laukiami visų mokyklų moksleiviai.

„Suaugęs žmogus jau yra susiformavęs. Jam gali išsijuosęs pasakoti vertingiausius dalykus, bet jis galiausiai tik palinksės ir vėl nuėjęs į parduotuvę rinksis pigiausią sviestą ar duoną. O į lentynas, kur sudėti ekologiški sūriai ar kita produkcija, numos ranka – kitą kartą. Vaikai – priešingai, jie imlesni žinioms, kitaip priima informaciją“, – sakė A. Martinėlis ir pridūrė besidžiaugiantis, kad edukacinė veikla yra artima ne tik jam, bet ir kartu ūkyje besidarbuojantiems sūnums – Augustinui ir Juliui.

Pašnekovo teigimu, didelę paspirtį suteikia ir bendraminčių, užsiimančių biodinaminiu ūkininkavimu, ratas. Jie prireikus susisiekia vieni su kitais pasitarti, pasidalinti žiniomis ar netikėtais atradimais. Bendruomenė taip pat turi tradiciją – susitikti kartu gaminti kompostui reikalingų preparatų, taip pat kviečia lektorius iš užsienio skaityti paskaitas biodinaminio ūkininkavimo temomis, ir pasidalinti vertinga praktine informacija.

Martinėlių biodinaminis ūkis. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras