Šių metų sausio 16 – 17 dienomis įvyko jau antrasis projekto partnerių metinis pasitarimas. Pasitarime aptartos aplinkosaugos sektoriaus aktualijos, bendri projekto valdymo ir veiklų pažangos klausimai, apžvelgtas praeitas laikotarpis. Šiame pasitarime mūsų buvo jau 60! Tai atspindi ir įsibėgėjusius darbus. Visi partneriai pristatė, ką svarbiausio nuveikė per pirmąją projekto fazę (2018-2019m.), pasidalino, su kokiais sunkumais susidūrė, ir kokie uždaviniai laukia ateinančiais metais, o svarbiausia – galėjo viską aptarti plačiame bendražygių rate.
Pasitarime taip pat pristatytas ir naujasis projekto partneris – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri nuo šių metų pradžios intensyviai įsitraukė į projekto veiklas, susijusias su gamtosaugos priemonių integracija į žemės ūkio sektorių. Agentūros indėlis siekiant bendrų LIFE integruotojo projekto tikslų yra itin svarus. Numatyta, kad naujasis partneris prisidės ruošiant koncepciją dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių administravimo proceso tobulinimo ir saugomų teritorijų direkcijų vaidmens stiprinimo, rengiant nuotolinių kontrolės stebėjimo įrankių metodikas, ruošiant inovatyvias bei tobulinant esamas agrarinės aplinkosaugos priemones ir kt.
Pasitarimo metu daug dėmesio įvairiose darbo grupėse buvo skirta konkrečių klausimų sprendimui ir komunikacijai su išorės partneriais. Į projekto veiklas įsitraukus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, projekto partneriai aktyviai diskutavo dėl tolimesnio inovatyvių agrarinės aplinkosaugos priemonių rengimo. Sutarta, kad svarbu pasirinkti tokias į rezultatą orientuotas priemones, kurios būtų geriausios gamtosauginiu bioįvairovės apsaugos atžvilgiu bei patrauklios ūkininkams, turėtų aiškų ir paprastą kompensavimo mechanizmą. Laukia dar daug darbo aprašant pačias priemones, jų siekiamą rezultatą. Diskusijos bus pratęstos vasario mėn., konsultuojantis su agrarinės aplinkosaugos priemonių ekspertu Gerald Schwarz.
Metinio pasitarimo metu atskiras dėmesys skirtas šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos rengiamoms miško buveinių tvarkymo rekomendacijoms. Partneriai kartu kėlė klausimus dėl tokio dokumento rengimo aspektų ir teisinio reglamentavimo, būtinų sisteminių pokyčių, išorės partnerių įtraukimo. Nutarta diskusiją pratęsti į ją įtraukiant ir visus susijusius socialinius partnerius.
Projekto partneriai susitikimo metu taip pat aptarė išaugusį nuotolinio stebėjimo įrankių naudojimo poreikį sprendimų priėmimui šiandieniniame pasaulyje. Diskutuota dėl nuotolinių tyrimų pritaikymo galimybių, t.y. kosminių vaizdų panaudojimo miško buveinių pokyčių nustatymui, agrarinės aplinkosauginių priemonių vertinimui ir gamtotvarkos darbų stebėsenai. Sutarta, kad ši veikla galėtų būti gera pradžia duomenų teikimo ir analizavimo sistemai keisti Lietuvoje plačiau taikant nuotolinius stebėjimo įrankius. Susitikimo metu buvo sudaryta specialistų darbo grupė tolesniems veiklos vystymo darbams.
Pasitarime liko nepamiršti ir su komunikacija bei viešinimu, gebėjimų stiprinimu, finansinių bei techninių ataskaitų rengimu susiję klausimai. Baigus pirmąją projekto įgyvendinimo fazę, projekto veiklų koordinatorių laukia susitelkimo ir nemažai laiko pareikalausiantis darbas – atsiskaitymas su EK.
Naujoji projekto fazė prasidėjo labai darbingai. Belieka visiems mums palinkėti išlaikyti tempą, o darbuose – tikslingumą, ir be abejo – partneriškumą!