Miegoti be galo svarbu! Žmogus pramiega bene trečdalį savo gyvenimo. Bent turėtų pramiegoti, nes mokslininkai teigia, kad du trečdaliai išsivysčiusiose šalyse gyvenančių suaugusiųjų naktį miega trumpiau nei rekomenduojamas aštuonias valandas. O jei žmogus nuolat miega mažiau nei šešias ar septynias valandas per parą, silpsta jo imuninė sistema, padidėja tikimybė susirgti vėžiu, Alzheimerio liga, depresija.

Miegapelės

Vienas gyvūnėlis puikiai supranta ilgo ir netrukdomo miego svarbą. Jo prioritetai – pamiegoti ir paėsti. Dauginimasis gyvenime užima tik trečią vietą. Todėl nenuostabu, kad tokiame šaltame ir tamsiame krašte kaip Lietuva, šie gyvūnai nyksta ir yra įtraukti į Raudonąją knygą. Tai – didžiosios miegapelės.

Žiemos miegu šis į mažą voverytę panašus padarėlis didelėmis juodomis akimis pramiega apie 7 – 8 mėnesius. Užmigusios spalio pradžioje, jos prabunda tik gegužės mėnesį. O tada maitinasi riešutais ir sėklomis. Nuo tokio kaloringo maisto sukaupia dideles riebalų sankaupas ir po to vėl miega susisukę embriono poza.

Dauginasi ne kiekvienais metais

Sakoma, kad tai naktinis gyvūnas, bet Wikipedia teigia, kad jos aktyvios tik 202 min per parą.  Per trumpą aktyvumo laikotarpį jos atsiveda tik vieną vadą jauniklių. Kaip jau minėta, dauginimasis – trečioje pramogų vietoje. Jei mažai maisto, miegapelės jauniklių neveda. Nes kam tie jaunikliai pasauliui, kuriame mažai maisto? Geriau tada dar pamiegoti. Bemaisčiais metais jos gali miegoti net 11 mėnesių iš eilės.

Dar pora įdomių faktų apie šias miegančiasias gražuoles. Lietuvoje jos saugomos ir net įrašytos į Raudonąją knygą. Bet direktyvoje dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nurodyta, kad didžiosioms miegapelėms griežta apsauga nėra reikalinga. Šiltesniuose kraštuose jos puikiai gyvena be jokios apsaugos.

Miegapelės kitose šalyse

Štai XX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje bankininkas ir zoologas L.W. Rotchildas laikė keletą gyvūnėlių savo privačioje kolekcijoje. Dalis kolekcijos pabėgo ir puikiai pritapo gamtoje kaip invazinė rūšis. Dabar Britanijoje priskaičiuojama apie 23 tūkst. didžiųjų miegapelių. Čia jos laikomos kenkėjais, nes mėgsta įsikurti rūsiuose ar palėpėse, kur kartais nugraužia laidus ir sukelia gaisrus. Visgi, dėl jų ypatingo statuso (saugoma Berno konvencijos) pačiam miegapelių gaudyti negalima. Galima išsikviesti sertifikuotą specialistą, kuris miegales sunaikins humaniškai.

Be to, angliškas didžiųjų miegapelių pavadinimas – valgomosios miegapelės. Jos buvo valgomos dar senovės romėnų ir etruskų. Ir iki šiol Slovėnijoje ir Kroatijoje šie graužikai vertinami kaip retas delikatesas. Bet miegapelės sveria 120 – 150 g., tai gal ir gerai, kad vakarų pasaulyje valgymas iš mados išėjo. Labai jau menki tie laukinės gamtos delikatesai.

Lietuvoje sąlygos blogėja

Grįžtant į Lietuvą, dėl miškų kirtimo mažėja miegapelėms gyventi tinkamų plotų ir blogėja jų kokybė. Kertami brandūs medžiai, kurių drevėse mėgsta įsikurti miegapelės. Taip pat jos geriausiai įsikuria lapuočių miškuose, kur tankiai auga lazdynai ir ąžuolai, teikiantys maistą. Didžiosios miegapelės tik pūsta uodega panašios į voveres. Jos gyvena medžiuose ir laipioja šakomis besinaudodamos lipniomis padų liaukų išskyromis. Tačiau negali šokinėti iš medžio į medį kaip voverės. Taigi, jei aplink nebelieka šakomis susiliečiančių medžių miegapelės tampa izoliuotos. Tada joms sunkiau susirasti maisto ar partnerį dauginimuisi.

Šiuo metu didžiosios miegapelės Lietuvoje aptinkamos tik 10 – yje vietų: Rumšiškių, Kleboniškio, Subartonių miškuose, Strošiūnų ir Punios šiluose, Neries regioniniame parke (3 vietos) ir Rambyno regioniniame parke.

Nuotrauka Mariaus Čepulio.