Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo. M. Lapelės nuotrauka

Viešoje erdvėje pasirodantys, tikrovės neatitinkantys arba su kopų atidengimu nesusiję faktai sudaro įspūdį, kad žemyninių kopų atvėrimas Dzūkijos nacionaliniame parke yra grįstas savivale ir asmenine nauda. Tokiu būdu ne tik klaidinama visuomenė, bet ir kuriama priešprieša tarp gamtosaugininkų, miškininkų ir vietos bendruomenių.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovai bei Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai pabrėžia, kad tai ne ūkiniai kirtimai ar kažkieno susigalvota savivalė, bet kruopščiai iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė. Vykdomas žemyninių kopų atvėrimas leis padidinti biologinę įvairovę ir atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis.

Kviečiame palikti pagundą impulsyviai pasiduoti emocijoms nuošalyje ir sekti patikimą, moksliniais argumentais pagrįstą informaciją https://naturalit.lt/, o kylančius klausimus tiesiogiai užduoti projektą vykdančiai komandai.

Žemiau pateikiame atsakymus į jokio pagrindo neturinčius kaltinimus, kurių sulaukėme socialiniame tinkle Facebook.

·       „Yra sočiai plyno kirtimo biržių, ir valdomų urėdijos. Ar jos prastesnės ir netinka tyrimams?“

Svarbu pažymėti, kad kopos atkuriamos, o ne formuojamos. Žemyninės kopos – Dzūkijos regiono išskirtinis bruožas. Čia plyti didžiausias žemyninių kopų masyvas visoje Lietuvoje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje yra keturi geomorfologiniai draustiniai, skirti būtent žemyninių kopų išsaugojimui, tačiau anksčiau kopų reljefo nesimatė dėl apželdinimo mišku. Atverti pasirinkti trys žemyninių kopų tipai (etalonai): parabolinių kontinentinių kopų, gūbriškųjų kontinentinių kopų, bei kompaktiškųjų kontinentinių kopų. Kitose teritorijose, siekiant suformuoti kopas, būtų reikalingi daug didesni plotai, o rezultatas abejotinas, nes neaišku kiek laiko reikėtų, kad vėjas suformuotų kopas ir ar jos reprezentuotų skirtingus kopų tipus.

·       „Neatliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis saugomoje teritorijoje (dėl to dabar skubama keisti Miškų įstatymą, siekiant išvengti baudos mokėjimo)“.

Atkuriant atviras buveines, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra privalomas. Miško žemėje gali driektis ne tik medynai, bet ir atviros buveinės. Pavyzdžiui, atkuriant kraštovaizdį Kuršių Nerijoje, buvo nuspręsta neželdinti atvirų kopų. Toks pats sprendimas priimtas ir dėl Dzūkijos nacionalinio parko atvertų kopų – 2016 m. patvirtintu miškotvarkos projektu nuspręsta, kad atverti plotai taps neželdintinomis kirtavietėmis.

·       „Viršyti plynojo kirtimo biržių plotai“.

Kaip Miškų įstatyme, taip ir Aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Miško kirtimų taisyklėse rašoma: „Plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais iškertamos biržės maksimalus plotas IV grupės miškuose – 8 ha, III grupės miškuose – 5 ha“. Svarbu pažymėti, kad plynieji pagrindiniai miško kirtimai, tai – derliaus nuėmimo kirtimai, jiems yra nustatytos maksimalios plynų kirtimų biržės. Dzūkijos nacionaliniame parke, vykdant ekosistemos atkūrimo darbus, pagrindiniai kirtimai nebuvo taikomi.

·       „Leidimai miškui kirsti išduoti pažeidžiant biržių rėžimo reikalavimus“.

Leidimus miškui kirsti išdavė Valstybinė miškų tarnyba įprasta tvarka.

·       „Vykdant miško lydymo darbus sunaikintos bent dvi Europinės svarbos buveinės“.

2013 m. kopų plotuose buvo išskirtos dvi kerpinių pušynų buveinės. Pirmoji užėmė 0,8 ha ploto, buvo sunykusi ir į Dainavos girios BAST apsaugos tikslus nebuvo įtraukta dėl blogos būklės. Kita – 0,7 ha ploto – buveinė taip pat nebuvo įtraukta į apsaugos tikslus. Nė vienoje iš minėtų buveinių nebuvo rasta saugomų rūšių.

Kopų atvėrimas duos daugiau naudos biologinei įvairovei, įgyvendinami pokyčiai prisidės prie kerpių ir kitų termofilinių rūšių gausėjimo vietovėje, tikimasi, kad atsiras saugomų rūšių.

·       „Sufabrikuota miškotvarkos medžiaga, siekiant parodyti, jog pjauti menkaverčiai medynai“.

Projektuojant biologinės įvairovės palaikymo kirtimus vadovautasi miškų sklypų inventorizacijos, atliktos Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdomuose Varėnos ir Druskininkų regioninių padalinių administruojamuose miškuose 2021 m. duomenimis. Inventorizacijos duomenys registruoti LR miškų valstybės kadastre. Vadovaujantis šiais duomenimis parengti minėtų padalinių vidinės miškotvarkos projektai. Jokia institucija nesuabejojo taksacinių darbų kokybe.

·       „Medžių alėja ties valstybinės reikšmės keliu saugomoje teritorijoje išpjauta ne miško paskirties žemėje“

Valstybinės reikšmės kelio (ne miško žemėje) Varėna–Marcinkonys priežiūrą vykdo AB „Kelių priežiūra“. Ji taip pat kerta želdinius augančius ne miško žemėje, kurie kelia pavojų eismo saugumui.

·       „Nerealizuotos medienos sortimentų rietuvės, pūvantys medienos sortimentai miške ir šalia kelio“.

Nerealizuotos medienos sortimentų rietuvių, pūvančių medienos sortimentų šalia kelio Varėna–Marcinkonys nėra.

·       „Maža kaina realizuoti medienos sortimentai“.

Valstybinių miškų urėdija prekybą mediena vykdo per Baltpool – elektroninę medienos pardavimo sistemą. Parduotos medienos kaina nustatyta aukciono būdu, atitinka rinkos sąlygas, todėl teiginys neturi pagrindo.

·       „Ministro įsakymas, leidžiantis pradėti vykdyti taip vadinamus gamtotvarkos projekte numatytus darbus dėl neteisėtų derinimo procedūrų net negalėjo būti tvirtinamas“.

Neaišku, apie kokį įsakymą kalbama, bet įgyvendinti gamtos atkūrimo darbai buvo numatyti dar 2016 m. Vyriausybės patvirtintoje Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemoje, tvarkymo plane (žr. 10.2 punktą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/62702d614f2211e68f45bcf65e0a17ee/asr).

Kopų atvėrimo idėją iškėlė tuo metu dirbę nacionalinio parko Gamtos skyriaus specialistai. Jų viziją palaikė ekspertai, rengę parko planavimo dokumentą. Dėl priimamų sprendimų buvo konsultuojamasi su visuomene, jie buvo derinami su institucijomis.

Sužinokite daugiau apie žemyninių kopų atvėrimą Dzūkijos nacionaliniame parke: