Praėjusią savaitę, balandžio 29 – 30 dienomis, Naturalit projekto atstovai iš Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kartu su kolegomis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros lankėsi Estijoje, kur sėmėsi patirties, susijusios su agroaplinkosauginių priemonių įgyvendinimu šioje kaimyninėje šalyje. Gausi LIFE integruotojo projekto atstovų komanda vos 2 dienų trukmės vizito metu ypatingai domėjosi Estijos gerąja patirtimi skatinant aplinkosauginių ir žemės ūkio institucijų bendradarbiavimą planuojant ir įgyvendinant Kaimo plėtros programos (KPP) priemones, skirtas Natura 2000 rūšių ir buveinių apsaugai bei atkūrimui. Šios žinios projekto komandai ypač svarbios stiprinant gamtosauginių priemonių integraciją į KPP Lietuvoje.
Pirmąją susitikimo dieną Estijos Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių įstaigų ir Estijos Žemės ūkio reikalų ministerijos atstovai pristatė savo šalies KPP, šios programos įgyvendinime dalyvaujančių institucijų funkcijas ir atsakomybes, naudojamas duomenų bazes bei ateities planus tobulinti sistemą. Tuo pačiu pristatytas ir planuojamas įgyvendinti pirmasis šalyje LIFE integruotasis projektas. Taigi Naturalit komandos atstovai negailėjo patarimų kolegoms ir mielai dalinosi savo paraiškos ir projekto pirmųjų metų įgyvendinimo patirtimi viso susitikimo metu.
Įdomu tai, kad Estijoje prie KPP rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos prisideda net keletas aplinkosauginio sektoriaus institucijų. Ir nors Estija turi mažiau priemonių nei Lietuvos KPP, tačiau Estijoje jos sulaukia didesnio populiarumo ūkininkų tarpe. Pavyzdžiui, bazinėje priemonėje „Parama aplinkai palankiam ūkininkavimui“ dalyvauja beveik 80 % paramai tinkamo ploto. Šios priemonės išmoka yra 50 Eur/ha/per metus, tačiau yra galimybė papildomai rinktis iš 3 savanoriškai taikomų priemonių ir gauti papildomą išmoką. Be to, populiarumo sulaukiama dėl gana paprastų ūkininkams keliamų reikalavimų. Didelis dėmesys skiriamas ūkininkų švietimui – visi pretenduojantys gauti paramą privalo dalyvauti rengiamuose specialiuose mokymuose.
Estija taip pat išsiskiria ypatingu dėmesiu pusiau natūralių pievų išsaugojimui. Jų atkūrimui yra sukurta atskira nacionalinė paramos schema. Taip pat yra galimybė gauti paramą per LIFE projektus ir ES Sanglaudos fondą.
Estija pasižymi ir aukštu skaitmenizavimo lygiu. Vizito metu buvo pristatyta elektroninė Estijos paraiškų pateikimo sistema bei su gamtos apsauga ir nacionaliniu monitoringu susijusios duomenų bazės, kurių duomenimis visi norintys (su keliomis išimtimis) gali naudotis nemokamai.
Susitikimo metu Naturalit atstovai buvo supažindinti ir su Natura 2000 paramos privačiuose miškuose sistema. Estijoje yra taikomi tik du išmokų dydžiai: 60 Eur/ha ribojamos veiklos zonoje ir 110 Eur/ha apsaugos zonoje (įskaitant ir griežtai saugomas teritorijas už Natura 2000 ribų). Kasmet sulaukiama apie 5000 pareiškėjų, tačiau tikimasi skaičių padidinti iki 7000. Išmokos mokamos tik sekančių metų balandį, o išmokų gavėjai privalo sumokėti 20 % pajamų mokestį.
Pirmąją susitikimo dieną kolegoms taip pat pristatyta ir Lietuvos KPP apžvalga. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjo Algirdo Klimavičiaus parengtas pranešimas sulaukė didelio kolegų estų susidomėjimo, ypač dėl į Lietuvos KPP įtrauktų priemonių, skirtų meldinės nendrinukės išsaugojimui.
Antrąją vizito dieną Naturalit projekto atstovai stebėjo praktinius aplinkai draugiško ūkininkavimo pavyzdžius Matsalu nacionaliniame parke. Apžiūrėjo Natura 2000 žemės ūkio paskirties žemėje deklaruotus laukus, medžiais apaugusias pievas ir ganyklas, plačialapių miškų buveines (su gausia meškinio česnako augimviete), pajūrio halofitų bendrijas, jūros ir upių užliejamas pievas. Susipažino su šių buveinių tvarkymo ir priežiūros priemonėmis, vertinimo kriterijais bei realiais stebėsenos metodais.
Šio mokomojo vizito meto įgytos žinios padės rengiant pasiūlymus agrarinės aplinkosaugos priemonėms naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo periodui. Tai prisidės siekiant didesnio agrarinės aplinkosaugos efektyvumo biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai. Tikimasi, kad užmegzti draugiški ryšiai su kolegomis sukurs tvirtą pagrindą tvariai partnerystei įgyvendinant bendruosius aplinkosaugos tikslus.