Minėdami Nepriklausomybės atkūrimo dieną galime pasidžiaugti kaip toli nuėjome per 30 laisvos Lietuvos metų. Šiandien Lietuva – Europos Sąjungos narė. Be to, ji įsijungusi į „Natura 2000“ specialių saugomų teritorijų tinklą. Tuo siekiama išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis. Bet juk pradėjome nuo daug blogesnių pozicijų. Sovietmečiu į gamtą buvo žiūrima kitaip. Buvo laikotarpių, kai buvo manoma, kad svarbiausia Lietuvos gamtos funkcija – užtikrinti miškuose medžiojamųjų išteklių gausą sovietiniam elitui bei kurti ir apsaugoti žuvivaisos tvenkinius.
Reglamentavimo pradžia
Lietuvos aplinkos politika pradėta formuoti tik atgavus nepriklausomybę. Nepriklausomos aplinkosaugos pradžia galima laikyti 1990 m., kai LR Aukščiausioji Taryba įsteigė Aplinkos apsaugos departamentą, kuris 1994 m. buvo reorganizuotas į Aplinkos apsaugos ministeriją.
Jau 1992 m. patvirtintoje Lietuvos Konstitucijoje buvo įtvirtinta valstybės ir kiekvieno asmens pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio ir rūpintis aplinkos apsauga. Kad tai neliktų vien tuščiais žodžiais, reikėjo priimti specialius įstatymus, kurie patikslintų, kokia forma valstybė ir asmenys turi saugoti ir rūpintis gamta. 1992 m. buvo priimtas Aplinkos apsaugos, 1993 m. – Saugomų teritorijų, 1994 m. – Žemės ir Miškų, dar vėliau ir kiti įstatymai. Pagrindinis visų šių įstatymų tikslas – siekti ekologiškai saugios ir sveikos aplinkos, išlaikyti Lietuvai būdingą kraštovaizdį, biologinių sistemų įvairovę.
1992 m. taip pat buvo įsteigta 30 regioninių parkų, pradėti steigti draustiniai arba plečiamos jau esančių draustinių ribos.
Stojant į ES reikėjo pertvarkų
Lietuvai rengiantis tapti Europos Sąjungos nare buvo atlikta daug valstybinių aplinkosaugos valdymo pertvarkymų. Atsižvelgiant į ES aplinkosaugos valdymo sistemą, 2004 m. buvo įsteigta Aplinkos apsaugos agentūra. Be to, reikėjo suderinti ES ir Lietuvos teisės aktus bei prioritetus, reorganizuoti aplinkos apsaugos valdymo struktūrą, skatinant institucinių ir administracinių pajėgumų plėtrą, derėtis dėl narystės sąlygų bei įgyvendinti jau prisiimtus įsipareigojimus. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus pilnateise ES nare, nacionalinė aplinkosaugos politika pasipildė papildomomis sąlygomis ir naujais reikalavimais. Kaip ir dvejomis direktyvomis – direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) bei direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva). Remiantis šiomis direktyvomis, privalomomis visoms narėms 1992 m. buvo įkurtas ES specialių saugomų teritorijų tinklas NATURA 2000, kuris vienija visas 27 Europos Sąjungos šalis.
Šios direktyvos buvo įjungtos į Lietuvos teisinę sistemą, priimant įsakymus dėl gamtinių buveinių (BAST) bei paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST). Lietuvoje yra 605 buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir 85 paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Įvertinus persidengimą, jos užima 1 051 344 ha (iš jų 156820 ha yra jūrinės teritorijos).
Dar ne pabaiga…
Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas dar yra nepakankamas, todėl jį reikia baigti steigti. Tuo rūpinasi valstybinės institucijos, visų pirma Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kartu su LIFE programos integruotoju projektu „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.