Paprastasis kirtiklis (lot. Cobitis taenia) Lietuvoje gyvenanti nedidelė žuvų rūšis užauganti iki 12 cm, kuri dažniau aptinkama įsiraususi greitai įšylančių vandens telkinių dugne. Kirtikliai renkasi konkrečias buveines, kur dugnas apaugęs vandens augmenija, dugne yra susikaupusio minkšto organinio substrato sluoksnis, o vandenyje yra pakankamas deguonies kiekis. Aktyviausi būna nakties metu, o dienos metu tūno įsirausę dugne, taip išvengdami potencialių plėšrūnų. Kvėpuoti įsirausus į smėlį jiems padeda specialios angos žiaunadangčių viršutinėje pusėje. Paprastasis kirtiklis priklauso vijūninių žuvų šeimai, todėl dažnai šios dvi giminingos rūšys yra painiojamos. Esant mažam deguonies kiekiui, kirtikliai, kaip ir vijūnai, gali ryti orą ir įsisavinti deguonį per žarną.
© Linos Marmaitės nuotr. Šaltinis: http://naturephoto.lt
Nors kirtiklis dažniausiai minta vėžiagyviais ir vabzdžių lervomis, tačiau jų žiaunų sandara yra unikali. Kirtikliai vienintelės iš natūraliai Lietuvoje aptinkamų žuvų, geba filtruoti iš vandens srovės nešamas organines maisto daleles. Taigi paprastasis kirtiklis dažnu atveju yra geros vandens būklės indikatorius. Jis nepakenčia vandens taršos sunkiaisiais metalais, kas, manoma, yra viena pagrindinių populiacijų nykimo priežasčių. Vis dėlto turima unikali savybė prisitaikyti jam leidžia išgyventi ir prastos būklės telkiniuose. Nors paprastieji kirtikliai Lietuvoje nėra reti, dažnai lieka nepastebėti dėl jų mažo susidomėjimo meškeriotojų naudojamais žuvų masalais ir slapto gyvenimo būdo. Visgi kitose ES šalyse dėl sąlyginai intensyvesnės sunkiosios pramonės, šių žuvų ištekliai nyksta, todėl pagal Buveinių direktyvą paprastasis kirtiklis yra saugomas visoje ES teritorijoje.
Susiję įrašai:
https://naturalit.lt/susipazinkime-reti-paslaptingi-ir-saugomi-kas-sie-lietuvos-gyvunai-ir-augalai/