Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertai, atlikę sukauptos gamtotvarkos planų rengimo patirties vertinimą, pristato išsamią studiją. Studijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtotvarkos planų turiniui ir paskirčiai, jų teisiniam statusui bei parengimui reikalingiems ištekliams, kylančių problemų bei gerosios praktikos pavyzdžių apibendrinimui. Jų pagrindu buvo suformuluoti ir konkretūs pasiūlymai proceso tobulinimui.
Nendrių pjovimas Platelių ežere. © Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nuotr.
Šiuo metu gamtotvarkos planavimo procesas nėra efektyvus. Teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas, gamtotvarkos planavimo procesas vyksta per lėtai bei reikalauja didelių administracinių išteklių. Trūksta integralaus strateginio požiūrio į gamtotvarką. Dėl to tampa sunku laiku sureaguoti į besikeičiančią saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę ir tinkamai atliepti jų gyvybinius poreikius įgyvendinant reikiamas apsaugos priemones. Taigi studijoje ekspertai akcentuoja, kad ypač svarbu suderinti gamtotvarkos planų ir apsaugos tikslų nustatymo procesus.
Pasak ekspertų, gamtotvarkos kryptys turi būti integruojamos į kitus aplinkosaugos srities dokumentus (miškotvarkos ir kt.), siekiant kuo mažesnio skaičiaus dokumentų tai pačiai teritorijai. Dėl to viena svarbiausių gamtotvarkos planų rengimo proceso tobulinimo idėjų remiasi principu išvengti dokumentų dubliavimo.
Išanalizavę užsienio šalių praktiką bei saugomų teritorijų direkcijų gerąją patirtį, ekspertai rekomenduoja paprastinti gamtotvarkos planų turinį, išlaikant tik pagrindines aplinkos ministro tvirtinamas plano dalis (tikslai, uždaviniai ir kt.), o gamtotvarkos planą įgyvendinančių priemonių nustatymą siūlo pavesti planą pagal kompetenciją įgyvendinsiančioms institucijoms (saugomų teritorijų direkcijoms, VĮ Valstybinės miškų urėdijos padaliniams ir kt.). Siūlo daugiau dėmesio skirti ir gamtotvarkos plano viešinimui bei socialinių partnerių įtraukimui ne tik rengimo metu, bet ir patvirtinus patį dokumentą.
Gamtotvarkos duomenų bazė.
Studijoje aptariamos ir proceso skaitmenizavimo galimybės. Analizuojami projekto metu ekspertų sukurtos gamtotvarkos priemonių planavimo ir įgyvendinimo duomenų bazės privalumai ir trūkumai, jos tolimesnio panaudojimo perspektyvos.
Ekspertų parengta studija yra tik vienas pirminių proceso tobulinimo etapų. Siūlomi pakeitimai vėl bus aptariami su socialiniais partneriais ir konkretizuojami rengiant teisės aktų pakeitimus.
Su atlikta studija „Gamtotvarkos priemonių planavimas. Proceso peržiūra ir tobulinimo galimybės“ galima susipažinti ČIA.
Susiję įrašai