Gegužės 12 dieną „Naturalit“ projekto komanda organizavo kiminų sodinimo talką Užpelkių pelkėje, Žemaitijos nacionaliniame parke. Ši talka buvo trečiasis pelkės hidrologinio režimo atkūrimo etapas.
Pirmiausiai pelkėje buvo iškirsti medžiai, kurie mineralizuoja durpių sluoksnį ir spartina pelkės degradaciją. Taip pat užtvenkus pelkę juosiančius kanalus buvo pakeltas vandens lygis. Pakankamas vandens kiekis pelkei yra taip pat gyvybiškai svarbus kaip pakankamas kraujo kiekis žmogaus organizme.
Kiminų lopinėlių iš sveikesnės pelkės vietos paėmimas ir persodinimas į labiausiai pažeistas Užpelkių aukštapelkės vietas turėtų paspartinti pelkės ir durpėdaros proceso atsikūrimą.
Lietuvoje pelkės smarkiai nukentėjo sovietmečiu, kai daugelis jų buvo nusausintos ir naudotos durpių gavybai. Todėl dabar labai svarbu atkurti jų gyvybingumą. „Aukštapelkės yra labai svarbi ir vienintelė buveinė kai kurioms paukščių ir augalų rūšims. Jos reguliuoja mikroklimatą ir yra nepralenkiamos troškulio malšintojos, nes sukaupia vandenį ir neleidžia jam iš sausumos staigiai nutekėti upėmis, o dirvožemiui perdžiūti. Tas vanduo, kuris sukauptas durpėse kaip kempinėje, pamažu garuoja ir drėkina orą, – aiškina botanikė dr. Dalytė Matulevičiūtė. –Todėl vasaros karščių ir sausrų laikotarpiai prie pelkių nebūna tokie ekstremalūs, bet žymiai palankesni visai gyvybei. Dabar, keičiantis klimatui, kai vasaros darosi karštos, sausringos, ypač svarbu išsaugoti pelkes, kad jos būtų tais vandens rezervuarais ir pamažu atiduotų vandenį aplinkai“, – teigia dr. Dalytė Matulevičiūtė.
