Apsaugos tikslų NATURA 2000 vietovėms ir palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas EB svarbos rūšims
Tam, kad būtų galima baigti steigti „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje ir užtikrinti jo vertybių apsaugą, reikia inventorizuoti pagal ES Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomų rūšių būklę, išskirti jų apsaugai svarbias teritorijas ir nustatyti joms konkrečius apsaugos tikslus, laikantis palankios apsaugos būklės kriterijų Bendrijos svarbos buveinėms ir rūšims.
Įgyvendinant šį esminį uždavinį numatyta:
- Inventorizuoti EB svarbos rūšis, kurių būklė Lietuvoje mažai žinoma;
- Nustatyti konkrečius, išmatuojamus, realius, apibrėžtus laike (SMART) „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslus nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu.
2018 – 2022 m. suplanuoti šie veiksmai
- Inventorizuoti ne mažiau kaip 27 mažai žinomas EB svarbos rūšis Lietuvoje;
- Pateikti duomenis apie naujas rūšių radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS);
- Nustatyti EB svarbos rūšių (101) populiacijų būklę nacionaliniu lygmeniu;
- Nustatyti EB svarbos (101) rūšių ir 54 tipų buveinių apsaugos tikslus „Natura 2000“ teritorijų lygmeniu;
- Identifikuoti potencialias buveinių apsaugai svarbias teritorijas (BAST) bei paukščių apsaugai svarbias teritorijas (PAST) ir nustatyti joms apsaugos tikslus vietovės lygmeniu. Iš viso suplanuota nustatyti apsaugos tikslus ne mažiau kaip 410 vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, ir 84 vietovėms, atitinkančioms paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus.
2018-2019 m. (I projekto fazės) rezultatai
Atrinktos 33 mažai žinomos EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšys (vietoje pradžioje planuotų 27) bei parengti jų inventorizacijos planai. 2018 – 2022 m. kartu su projektų partnerių ir išorės ekspertų pajėgomis vykdoma šių rūšių inventorizacija:
- Surenkami duomenys vedami į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS).
- Sukurtas rūšių inventorizacijos skaitmeninis sluoksnis biomon.lt.
2019 m. lapkričio 28 d. Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre pristatyti Lietuvoje retų ir Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių pirmieji inventorizacijos rezultatai. Įvairių sričių specialistai renginio metu pristatė tirtų moliuskų, vandens ir sausumos augalų, paukščių ir kitų gyvūnų tyrimų metodikas, pagrindines rūšių charakteristikas, pabrėžė jų išskirtinumo savybes, supažindino su stebėjimo vietovėmis ir pagrindinėmis radavietėmis, grėsmėmis bei ateities perspektyvomis.
| Buveiniu direktyvos rušys | Paukščių direktyvos rušys |
|---|---|
| 1. Šiaurinis auksinukas (Lycaena helle) | 1. Tulžys (Alcedo atthis) |
| 2. Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii) | 2. Juodasis peslys (Milvus migrans) |
| 3. Auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia) | 3. Juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina schinzii) |
| 4. Branto pelėausis (Myotis brandtii) | 4. Griciukas (Limosa limosa) |
| 5. Mažasis nakviša (Nyctalus leisleri) | 5. Didžioji kuolinga (Numenius arquata) |
| 6. Šikšniukas mažylis (Pipistrellus pigmaeus) | 6. Gaidukas (Philomachus pugnax) |
| 7. Žaliasis sėmainis (Buxbaumia viridis) | 7. Tetervinas (Tetrao tetrix tetrix) |
| 8. Žalioji dvyndantė (Dicranum viride) | 8. Juodasis gandras (Ciconia nigra) |
| 9. Mažasis varpenis (Botrychium simplex) | 9. Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) |
| 10. Lankstusis plukenis (Najas flexilis) | 10. Rudagalvė antis (Aythya farina) |
| 11. Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) | 11. Eurazinė cyplė (Anas penelope) |
| 12. Smiltyninio gvasdiko tipinis porūšis (Dianthus arenarius ssp.arenarius) | 12. Dryžgalvė kryklė (Anas querquedula) |
| 13. Stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa) | 13. Kurapka (Perdix perdix) |
| 14. Keturdatė suktenė (Vertigo geyeri) | |
| 15. Ežerinė rainė (Rhynchocypris percnurus) | |
| 16. Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) | |
| 17. Auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica) | |
| 18. Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri) | |
| 19. Margasis akiuotis (Mesosa myops) | |
| 20. Raudonkrūtis niūravabalis (Phryganophilus ruficollis) |
| Buveiniu direktyvos rušys |
|---|
| 1. Šiaurinis auksinukas (Lycaena helle) |
| 2. Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii) |
| 3. Auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia) |
| 4. Branto pelėausis (Myotis brandtii) |
| 5. Mažasis nakviša (Nyctalus leisleri) |
| 6. Šikšniukas mažylis (Pipistrellus pigmaeus) |
| 7. Žaliasis sėmainis (Buxbaumia viridis) |
| 8. Žalioji dvyndantė (Dicranum viride) |
| 9. Mažasis varpenis (Botrychium simplex) |
| 10. Lankstusis plukenis (Najas flexilis) |
| 11. Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) |
| 12. Smiltyninio gvasdiko tipinis porūšis (Dianthus arenarius ssp.arenarius) |
| 13. Stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa) |
| 14. Keturdatė suktenė (Vertigo geyeri) |
| 15. Ežerinė rainė (Rhynchocypris percnurus |
| 16. Paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) |
| 17. Auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia baltica) |
| 18. Šneiderio kirmvabalis (Boros schneideri) |
| 19. Margasis akiuotis (Mesosa myops) |
| 20. Raudonkrūtis niūravabalis (Phryganophilus ruficollis) |
| Paukščių direktyvos rušys |
| 1. Tulžys (Alcedo atthis) |
| 2. Juodasis peslys (Milvus migrans) |
| 3. Juodkrūtis bėgikas (Calidris alpina schinzii) |
| 4. Griciukas (Limosa limosa) |
| 5. Didžioji kuolinga (Numenius arquata) |
| 6. Gaidukas (Philomachus pugnax) |
| 7. Tetervinas (Tetrao tetrix tetrix) |
| 8. Juodasis gandras (Ciconia nigra) |
| 9. Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) |
| 10. Rudagalvė antis (Aythya farina) |
| 11. Eurazinė cyplė (Anas penelope) |
| 12. Dryžgalvė kryklė (Anas querquedula) |
| 13. Kurapka (Perdix perdix) |
2020-2021 m. (II projekto fazės) rezultatai
- 2020 m. lapkritį parengta pirma tarpinė ataskaita, kurioje aprašyti 7 augalų, 13 paukščių, 1 moliusko, 3 žuvų, 6 vabzdžių ir 3 žinduolių rūšių inventorizacijos rezultatai.
- Iki 2020 m. pabaigos nustatyti apsaugos tikslai 204 iš 410 vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ir 19 iš 84 vietovių, atitinkančių paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
- Per antrą projekto fazę buvo baigta 13 rūšių inventorizacija. Išorės ekspertai parengė galutines ataskaitas, apimančias apsaugos būklę, svarbiausias vietoves, palankias pamatines vertes, apsaugos tikslus ir apsaugos priemones. Tyrimas labai pagerino žinias apie 11 retų rūšių. Darbus atliko ekspertai, turintys ilgametę biologinės įvairovės tyrimų patirtį. Jų pasiūlymai dėl naujų „Natura 2000“ teritorijų padės sumažinti „Natura 2000“ tinklo spragas Lietuvoje. Inventorizacijos rezultatai parodė, kad viena Bendrijos svarbos rūšis (Phryganophilus ruficollis) gali būti traktuojama kaip negyvenama šalyje, o antrajai (Mesosa myops) dar reikia papildomų tyrimų.
- Visi 2020 ir 2021 metų lauko darbų duomenys (daugiau nei 1000 įrašų) buvo patalpinti į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS).
- Bendromis VSTT Metodinio-analitinio centro ekspertų pastangomis buvo parengta nauja apsaugos tikslų forma, kuri apėmė kokybinius ir kiekybinius palankios buveinių ir rūšių būklės kriterijus. Nauja forma buvo suderinta su Europos Komisija 2021-02-05 įvykusios techninės konsultacijos metu. Iki tol tai buvo neišspręsta problema, nes skirtingos ES šalys skirtingai suprato, kaip formuluoti buveinių ir rūšių apsaugos tikslus. Dėl to anksčiau nebuvo vieningų principų, kaip ir kokiu formatu turi būti pateikti apsaugos tikslai.
- 2021 m. kovo 22 d. MAC ekspertai buvo pakviesti pasidalinti savo patirtimi nustatant apsaugos tikslus kartu su kitomis 6 Europos Bendrijos šalimis (ad-hoc susitikimas dėl konkrečių teritorijų apsaugos tikslų nustatymo, Paukščių ir buveinių direktyvų ekspertų grupė NADEG). Naujas apsaugos tikslų formatas glaudžiai susijęs su natūralių buveinių ir Bendrijos svarbos rūšių buveinių palankios būklės kriterijais. II fazės metu sudarytas 21 kriterijus palankiai Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos būklei nustatyti. Taip pat parengti ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinti 19 Bendrijos svarbos rūšių palankios apsaugos būklės kriterijų.
- MAC ekspertai kartu su saugomų teritorijų ir Biologinės įvairovės skyriaus specialistais parengė ir 2021 metų pabaigoje LR aplinkos ministerijai pateikė tvirtinti papildomų 92 vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, apsaugos tikslų projektą.
- Iš viso iki II projekto fazės pabaigos apsaugos tikslai nustatyti 280 vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
2022-2023 m. (III projekto fazės) rezultatai
Susijusios Naujienos
Pristatyti Europos Sąjungos svarbos rūšių inventorizacijos rezultatai (pranešimų skaidrės)
Gruodžio 1 dieną Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje vyko renginys, skirtas Europos Sąjungos svarbos rūšių inventorizacijos rezultatams pristatyti. Renginio metu buvo apibendrinti penkerius metus vykdytų tyrimų rezultatai apie 33 Lietuvoje mažai žinomas EB...
Bus pristatyti Europos Sąjungos svarbos rūšių inventorizacijos rezultatai
Gruodžio 1 dieną nuo 10 val. Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje vyks renginys, skirtas Europos Sąjungos svarbos rūšių inventorizacijos rezultatams pristatyti. Renginio metu bus apibendrinti penkerius metus vykdytų tyrimų rezultatai apie 33 Lietuvoje mažai...
Lietuvos metų paukštis – ties išnykimo riba
Nors antys mūsų krašte įprasti paukščiai, šią antį pamatysite retai ir vos keliose Lietuvos vietose – tai rudagalvė antis. Taip sparčiai nyksta, kad 2022 metais Lietuvos ornitologų draugija paskelbė ją metų paukščiu. Šių metų stebėjimai rodo, kad padėtis yra...
Projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (LIFE IP PAF-NATURALIT ), Nr. LIFE16 IPE/LT/016 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Už tinklalapyje pateikiamą informaciją visą atsakomybę prisiima autoriai. Čia pateikiamas turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.