Šiuo metu „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje yra nepakankamas, todėl pagrindinis šios veiklos tikslas – plėsti ir pabaigti steigti „Natura 2000“ teritorijų tinklą Lietuvoje, kad jis būtų pilnai suformuotas ir veiktų kaip vientisas ekologinis tinklas. Tikslui pasiekti svarbu užbaigti visus privalomus „Natura 2000“ tinklo teritorijų nustatymo ir steigimo veiksmus – užpildyti egzistuojančias žinių spragas apie kai kurių EB svarbos rūšių ir buveinių būklę, nustatyti konkrečius apsaugos tikslus buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms, taip pat inicijuoti privačios žemės išpirkimo procedūras, kur tai reikalinga siekiant įgyvendinti būtinas gamtosaugos priemones.
Su „Natura 2000“ tinklo plėtra susijusi projekto veikla numato:
- Įtraukti naujas teritorijas į „Natura 2000“ tinklą, pildyti buveinių apsaugai saugomų teritorijų (BAST) bei paukščių apsaugai svarbias teritorijų (PAST) sąrašus, tikslinti esamų BAST ir PAST ribas;
- Įgyvendinti konkrečias apsaugos priemones „Natura 2000“ teritorijoms, steigti naujas saugomas teritorijas ir koreguoti esamų ribas;
- Nustatyti, koks yra poreikis išpirkti privačią žemę „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslais, ir sudaryti išpirkimo programą;
- Išpirkti valstybės nuosavybėn ne mažiau kaip 100 ha privačios miškų ir žemės ūkio paskirties žemės „Natura 2000“ teritorijose;
- Pasirašyti ne mažiau kaip 50 apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais, siekiant išsaugoti jų valdose aptinkamas EB svarbos buveines ir rūšis.
Svarbiausi 2018-2019 m. (I projekto fazės) rezultatai
- 2018 m. pabaigoje parengta privačios žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų išpirkimo „Natura 2000“ teritorijose 2018-2027 m. programa.
Svarbiausi 2020-2021 m. (II projekto fazės) rezultatai
- 2020 m. su Ginučių ąžuolyno teritorijoje esančių privačių sklypų savininkais pasirašytos septynios preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, atlikti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai. 2020 m. pabaigoje preliminari žemės sklypo pirkimo-paradavimo sutartis pasirašyta su dar vieno sklypo savininku.
- Siekiant įgyvendinti Užpelkių telmologinio draustinio hidrologinio režimo atkūrimo darbus, numatoma išpirkti aštuonis privačios žemės sklypus. Per 2020 m. laikotarpį parengti sklypų išpirkimui reikalingi dokumentai, penkių sklypų savininkai išreiškė norą sužinoti savo sklypų vertę. Likusių trijų sklypų savininkų ketinimai parduoti sklypus kol kas nežinomi dėl šalyje užsitęsusio karantino.
- 2021-04-07 buvo gautos Užpelkių telmologiniam draustiniui priklausančių 7 privačių sklypų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos. Savininkams pristačius turto vertinimo rezultatus, niekas nesutiko parduoti jiems priklausančių žemės sklypų valstybės nuosavybėn. Antrojo Žemės pirkimo valdybos posėdžio (įvykusio 2021-08-03) metu pastebėta, kad Užpelkių telmologinio draustinio atkūrimo darbai (vykdomi pagal C.4.1 papunktį) gali būti atliekami neperkant privačios žemės sklypų, nes pakeltas vandens lygis neturės įtakos privačios žemės sklypams. Tačiau kai kurie privačios žemės sklypai yra svarbūs natūralių buveinių apsaugai. Todėl nuspręsta dar kartą kreiptis į žemės savininkus dėl žemės sklypų pirkimo ar konservavimo sutarčių sudarymo 2022 metais.
- Per II projekto fazę MAC ekspertai, bendradarbiaudami su Biologinės įvairovės skyriaus specialistais, atliko esamų Natura 2000 teritorijų, kurios yra nepakankamai saugomos, atranką. Iš viso buvo atrinkta 19 teritorijų. Buvo parengti pasiūlymai dėl naujų saugomų teritorijų steigimo ir pateikti specialiai Saugomų teritorijų steigimo komisijai. Komisijos posėdžiai vyko 2021-06-03 ir 2021-06-17. Komisija pritarė siūlymams steigti 11 naujų ir koreguoti 8 jau veikiančių saugomų teritorijų ribas. Vėliau Saugomų teritorijų skyrimo komisijos rekomendacija buvo pateikta LR aplinkos ministerijai.
- Per II projekto fazę Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriams bei notarų biurui buvo pateikti 2 žemės sklypų pirkimo pirmumo teise valstybės nuosavybėn pasiūlymai. Iki 2022 m. sausio mėn. pabaigos valstybės nuosavybėn buvo nupirkti 8 žemės sklypai Ginučių ąžuolyne. Šiuo metu visi nupirkti žemės sklypai yra įregistruoti valstybės nuosavybėn. 2022 metų vasario mėnesį numatoma parengti Vyriausybės nutarimo teisėkūros pasiūlymą dėl patikėjimo teisių perdavimo Aukštaitijos nacionaliniam parkui ir Labanoro regioninio parko direkcijai.
- Aukštaitijos nacionaliniame parke atrinkti pirmieji 17 privačių žemės sklypų „Natura 2000“ teritorijoje apsaugos sutarčių projektams rengti. 2021 metų pabaigoje buvo parengti apsaugos sutarčių pasiūlymai ir išsiųsti Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai tolimesnėms procedūroms – deryboms su žemės savininkais ir apsaugos sutarčių pasirašymui.
- Taip pat MAC ekspertai parengė ir pasirašė apsaugos sutartis su valstybinės žemės naudotojais. Karšuvos girios buveinių ir rūšių apsaugos sutartis pasirašyta su Valstybinių miškų urėdija, o Gaižiūnų poligone esančių vertybių apsaugos sutartis pasirašyta su LR krašto apsaugos ministerija.
Svarbiausi 2022-2023 m. (III projekto fazės) rezultatai
Susijusios Naujienos
LRT laida „Vienkartinė planeta“: Kodėl Lietuva nebaigia kurti „Natura 2000“ tinklo?
Radijo laidoje kalbama, su kokiais iššūkiais susiduriama plečiant „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje, ką dar reikia nuveikti ir kodėl „Natura 2000“ galima palyginti su gamtos teritorinės gynybos sistema.
„Natura 2000” tinklas jau trisdešimt metų saugo pažeidžiamiausiųjų namus
Šiemet, gegužės 21 dieną, sueina trisdešimt metų, kaip Europos Sąjungoje buvo įkurtas saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000”. Kadangi gamta neturi sienų, šios teritorijos vieningai saugo pažeidžiamiausias paukščių, gyvūnų ir augalų rūšis bei jų natūralius namus –...
Kas yra „Natura 2000“ tinklas?
„Natura 2000“ – tai visų laikų ambicingiausia ir didžiausio masto iniciatyva, skirta išsaugoti Europos gamtos paveldą. „Natura 2000“ yra Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 Europos Sąjungos šalis, siekiant išsaugoti...
Projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (LIFE IP PAF-NATURALIT ), Nr. LIFE16 IPE/LT/016 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Už tinklalapyje pateikiamą informaciją visą atsakomybę prisiima autoriai. Čia pateikiamas turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.