Ne vienam baimę keliančios dienos – 2020 m. vasario 13-osios popietę – Vilniaus pakraštyje esančiame Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje vyko jubiliejinė, jau 20-oji žiemojančių šikšnosparnių apskaita. Šiame specialių įgūdžių ir itin didelio atidumo reikalaujančiame darbe Neries regioninio parko direkcijos darbuotojams talkino didelę šikšnosparnių tyrimų patirtį turintys ekspertai iš VSTT Metodinio-analitinio centro ir Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos bei savanoriai pagalbininkai. Susumavus rezultatus džiugu konstatuoti, kad į buvusį Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelį net ir šios neįprastai šiltos žiemos praleisti susirinko beveik 2000 šikšnosparnių!
Su siena susiliejantys vandeniniai pelėausiai. N. Vėlavičienės nuotr.
„Nors šiemet Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje žiemojančių šikšnosparnių buvo suskaičiuota kiek mažiau nei rekordiniais 2019 metais, tačiau skaičius vis tiek įspūdingas. Gali būti, kad kai kurioms rūšims žiemaviečių pasirinkimą lėmė neįprastai šilta žiema ir jie pasirinko kitas, anksčiau mažiau tinkamas žiemavietes. Džiugu tai, kad, lyginant su praeitų metų duomenimis, čia žiemojančių visoje Europoje ypač saugomų kūdrinių pelėausių sumažėjo gana nedaug, tik apie 5 proc., ir ši Natura 2000 teritorija išlieka viena iš svarbiausių ir bene gausiausia Europoje šios ypatingai saugomos rūšies žiemavietė!“ – apskaitos rezultatais džiaugėsi jau eilę metų šios vietos šikšnosparnių apskaitoje dalyvaujantis Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.
Caro užgaida virto šikšnosparnių rojumi
Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis savo istoriją skaičiuoja daugiau kaip 150 metų. Jo statyba prasidėjo 1859 metais Rusijos imperatoriaus Aleksandro II įsakymu tiesiant geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva atkarpą Vilnius – Lentvaris. Pasakojama, kad šis imperatorius labai mėgęs ilsėtis Šveicarijoje, susižavėjo Alpių kalnuose iškirstais ilgais tuneliais ir norėjo ką nors panašaus turėti savo krašte. Dabar jau niekas negali tiksliai atsakyti, ar Kaune ir Aukštuosiuose Paneriuose geležinkelio tuneliai numatyti carinės Rusijos valdininkams norint įsiteikti savo valdovui, ar siekiant išvengti dviejų tiltų per Nerį statybos, ar geležinkelio statytojams norint parodyti savo inžinerinį meistriškumą. Visgi paskutinę simbolinę plytą į 427 metrų ilgio, 8 metrų pločio ir 6,4 metrų aukščio tunelio sieną 1861 metų spalio 3 dieną oficialaus atidarymo proga įmūrijo pats Rusijos imperatorius Aleksandras II. Faktą liudija istorinė mentelė, šiuo metu saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Aukštųjų Panerių geležinkelio tuneliu traukiniai riedėjo net 100 metų. Likimo ironija – miestus nušlavusius Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus be ženklesnių nuostolių atlaikiusį tunelį įveikė gamta. Dėl pro birų smėlį besiskverbiančio vandens plytų mūras ėmė smarkiai irti, pradėjo byrėti, iškilo jo skliautų griūties grėsmė. Atlikus tyrimus buvo nuspręsta tunelio neremontuoti, o įrengti apvažiavimą per šalia stūksančią kalvą. 1960 metais geležinkelio bėgiai buvo demontuoti ir, nepatvirtintais duomenimis, tunelį buvo bandoma užversti susprogdinat. Iš tiesų, tunelis šiuo metu trijose vietose užgriuvęs, tačiau sunku pasakyti, ar tai sprogdinimo pasekmės, ar jo skliautas neatlaikė vandens poveikio. Šios įgriuvos tunelį padalijo į tris dalis, kuriose žiemą išlieka pliusinė temperatūra, ir dėl per lubas vis dar besiskverbiančio vandens yra pakankamai drėgna. Tokias sąlygas netruko įvertinti šikšnosparniai.
Tunelio būklė kelia pavojų. R. Karpuškos ir N. Vėlavičienės nuotr.
Skaičiai pranoko lūkesčius
Reguliarus šikšnosparnių monitoringas Aukštųjų Panerių tunelyje pradėtas 2000 metais. Tais metais buvo suskaičiuota 97 šikšnosparniai: 72 vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), 11 kūdrinių pelėausių (Myotis dasycneme), 2 rudieji ausyliai (Plecotus auritus) ir 12-os šikšnosparnių rūšies nustatyti nepavyko. Siekiant apsaugoti žiemojančius šikšnosparnius nuo tunelyje besilankančių žmonių trikdymo, 2004 metais patekimai į vidų buvo uždaryti abiejuose tunelio galuose pastačius betonines pertvaras, per kurias žmonėms į vidų prasibrauti tapo daug sunkiau, tačiau šikšnosparniams jokių kliūčių nesudarė. Taip pat buvo tunelio viduje įrengti mediniai skydai, už kurių šikšnosparniai galėjo saugiai pasislėpti. Iš karto po šių darbų Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje žiemojančių šikšnosparnių skaičius išaugo beveik du su puse karto – 2004 m. sausio mėnesį buvo suskaičiuota 251 žiemojantis šikšnosparnis, o 2005 m. – 602. Nuo tol sulig kiekvienais metais Aukštųjų Panerių tunelyje žiemojančių šikšnosparnių skaičius auga. 2015 m. buvo atnaujinta betoninę pertvaros viršuje esanti ir ją perlipti trukdanti spygliuota viela, sutaisytos į vidų šikšnosparnių tyrėjams skirtos durelės, sumažintas skersvėjo poveikis užtaisant vienoje iš užgriuvimo vietų atsivėrusią ertmę, bei užtikrinta šikšnosparnių išskridimo galimybė sutvirtinant kitoje užgriuvimo vietoje esančią ertmę. Gali būti, kad tai tik sutapimas, nes atlikti darbai nebuvo esminiai, tačiau neužilgo, 2019 m. buvo suskaičiuoti net 2327 žiemojantys šikšnosparniai – tai beveik 10 kartų daugiau šikšnosparnių nei pirmosios jų apskaitos 2000 m. metu!
Europos mastu saugoma vertybė pavojuje
Pasak Naturalit projekto gamtosaugos eksperto Remigijaus Karpuškos, Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis yra ypač svarbi šikšnosparnių žiemavietė, todėl dar 2005 m. jis pripažintas vietove, atitinkančia gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, o 2018 m. tapo vieningo specialių saugomų teritorijų Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalimi. Šios buveinių apsaugai svarbios teritorijos apsaugos tikslai yra atkurti ir išsaugoti palankią kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) žiemojimo buveinės apsaugos būklę ribojant žmonių lankymąsi šių gyvūnų žiemojimo metu bei išsaugoti šios rūšies šikšnosparnių žiemojimo buveinių palankų mikroklimatą.
Viena iš tunelio palubėje susibūrusių kūdrinių pelėausių grupių. D. Makavičiaus nuotr.
„Tai, kad vietovei yra suteiktas Natura 2000 teritorijos, kurios apsaugos tiksluose nurodoma tos teritorijos gamtines vertybes išsaugoti palankioje apsaugos būklėje, nereiškia, kad jai grėsmių nėra. Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelio atveju yra stebima, kad, nors ir yra įrengtos jų lankymą apribojančios priemonės, žmonės išradingi ir vis dėlto sugeba per 3 metrų aukščio sieną, kurią viršuje juosia netgi spygliuota viela, patekti į tunelio vidų. Tai labai blogai, jei smalsumo vedini vaikšto žiemą, kai šikšnosparniai yra itin jautrūs trikdymui. Vadinasi, tunelio apsaugos priemones būtina dar labiau sustiprinti. Ir ne vien dėl šikšnosparnių apsaugos, nes ne tik žiemą, bet ir kitu metu tunelyje vaikščioti yra labai pavojinga patiems žmonės – tunelis ir toliau byra, nuo lubų ir sienų atitrūkusiais plytų ir mūro gabalais yra nuklota visa žemė, bet kada gali viskas sugriūti“, – nuogąstavimais pasidalijo gamtosaugos ekspertas.
Trumpa diskusija dėl šikšnosparnių rūšies. D. Makavičiaus nuotr.
Jis pridūrė, kad dėl tunelio griūties rizikos bei siekiant kuo mažiau trikdyti žiemojančius šikšnosparnius Aukštųjų Panerių tunelyje jų apskaita atliekama tik kartą metuose ir ją atlieka kiek didesnis specialiai sukviestų gamtininkų būrys. Jame kiekvienas žino ką jam reikia daryti, todėl pati apskaita vyksta greičiau, mažiau laiko praleidžiama viduje, mažiau trikdomi žiemojantys šikšnosparniai ir surenkami tikslesni duomenys.
„Šiais metais beveik tris valandas trukusios apskaitos rezultatas – 1961 žiemojantis šikšnosparnis! Iš jų 1196 kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme), 731 vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii), 7 Branto pelėausiai (Myotis brandtii), 1 rudasis ausylis (Plecotus auritus) ir 26 pelėausiai, kurių rūšies nustatyti nepavyko.” – jubiliejinės žiemojančių šikšnosparnių apskaitos Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje metu surinktus duomenis apibendrino R. Karpuška.
Rezultatai džiuginantys ir belieka tikėti, kad tunelio būklė itin sparčiai neblogės. Prarasti šią šikšnosparnių apsaugai itin svarbią teritoriją būtų didelė netektis ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.