Ūkyje „Kinderio limuzinai“ santarvė su gamta virsta kokybiškos jautienos skoniu
Utenos rajone, Leliūnų kaime, įsikūręs ekologinis mėsinių galvijų ūkis „Kinderio limuzinai“, kuriame palankiai gamtai auginami daugiau nei 90 limuzinų veislės galvijų. Ūkis veikia jau virš dešimt metų, o jo įkūrėjas Mindaugas Kinderis sako, jog, nors su žemės ūkiu nieko bendro neturėjo ir baigė ekonomikos studijas, visuomet svajojo gyventi arčiau gamtos ir turėti nuosavą ūkį. Vyrui […]
Iš Zarasų pievų tiesiai ant jūsų stalo: Petrėnų šeima kuria aplinkai draugiškos jautienos istoriją
Zarasų rajone, Samanių kaime, jau dvidešimt penkis metus veikia Gintario ir Linos Petrėnų šeimos ūkis. Veterinarijos gydytojas Gintaris ūkininkauti dar 1999 m. pradėjo puoselėdamas pienininkystės ūkį. Pastaruosius dešimt metų, atsisakius prieš tai veikusio, ūkyje auginami mėsiniai angus veislės galvijai. Tokia pačia veikla užsiima ir šalimais tėvų įsikūręs sūnus Aurimas. Petrėnų ūkio galvijai laisvai ganosi daugiametėse […]
Mišeikių šarolė ūkis: Nemuno užliejamos pievos nesustabdo siekio ūkininkauti atsakingai
Pagėgių savivaldybėje, Nausėdų kaime, įsikūręs Mišeikių šeimos ekologinis ūkis. Čia išskirtiniai šarolė veislės mėsiniai galvijai pradėti auginti daugiau nei prieš penkiolika metų. Ūkio įkūrėja Laura Mišeikienė sako, jog jo atsiradimą lėmė didelis noras gyventi kaime. O idėja užsiimti mėsine galvijininkyste gimė akimirksniu – paragavus ypatingo skonio bei kokybės jautienos viešnagės JAV metu. Dabar Mišeikių ūkyje […]
Ūkis „Smėlynė“: kaip užauginti maistą, o ne „maisto karkasą“?
Regeneracinio – dirvožemį tausojančio ir atkuriančio – ūkio „Smėlynė“ įkūrėjai Justina ir Laurynas Kaučikai ūkininkauti pradėjo vos prieš 6 metus. Vargu, ar jie įsivaizdavo, kad siekis užsiauginti kokybiško maisto nuves čia, kur jie yra šiandien. Chemikės ir biologo pora pradėjo nuo dilemos, kaip atgaivinti tradicinio ūkininkavimo visiškai nualintą dirvožemį. Pastebėję reikšmingą ganymo naudą, jie […]
Aukštaitijoje gamtosauginė misija patikėta angusams
Senėjant ir retėjant kaimo bendruomenėms, tradicinį ūkininkavimą, ganymą bei šienavimą pakeitus intensyviuoju žemės ūkiu, buvę atviri gamtiniu požiūriu turtingi kraštovaizdžiai degraduoja. Savaime užaugdami menkaverčiai krūmai ir medžiai užgožia retas ir atviras buveines, natūralias pievas, pelkes, nyksta kraštovaizdžio mozaikiškumas, o kartu su juo prarandama nemaža šioms buveinėms būdingos biologinės įvairovės dalis ir vaizdingumas. Siekiant išsaugoti ūkinę […]