Šių metų liepos 2 – 3 dienomis Kurtuvėnuose saugomų teritorijų specialistams organizuoti valstybinio šikšnosparnių monitoringo vykdymo mokymai. Mokymai organizuoti siekiant padėti saugomų teritorijų specialistams pasiruošti atlikti kūdrinio pelėausio ir europinio plačiaausio monitoringus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo (VAM) programą šių rūšių apsaugai išskirtose Natura 2000 teritorijose. Mokymų metu dalyviai tuo pačiu  turėjo puikią progą pagilinti žinias bei įgūdžius identifikuojant ir kitas šikšnosparnių rūšis.

Kūdrinis pelėausis. © N. Žitkevičiaus nuotr.

Mokymus sudarė dvi dalys – teorinis pasiruošimas ir praktiniai užsiėmimai. Teorinio pasiruošimo metu NATURALIT gamtosaugos ekspertas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro Remigijus Karpuška mokymų dalyvius supažindino su šikšnosparnių monitoringų įvairove ir galimomis jų vykdymo metodikomis. Tuo pačiu trumpai pristatė Lietuvoje vykdomų monitoringų apimtis ir taikomą metodiką. Ruošiantis praktiniams užsiėmimams NATURALIT gamtosaugos ekspertas apžvelgė ir ultragarso signalų fiksavimui naudojamų detektorių savybes bei pagrindinius šikšnosparnių rūšių identifikavimo pagal jų skleidžiamus signalus galimybes, atkreipė dėmesį į įvairius jų panaudojimo  aspektus. Diskusijų metu ekspertas kartu su dalyviais dalinosi patirtimi dėl šikšnosparnių vasaros monitoringo metu kylančių nesklandumų, aptarė galimus jų sprendimo būdus.

Praktinių užsiėmimų metu  mokymų dalyviai turėjo galimybę  sustiprinti ultragarso detektorių naudojimo įgūdžius bei sužinoti esminius šikšnosparnių stebėjimo vietų ir laiko parinkimo principus esant skirtingoms oro sąlygoms. Pasak mokymų iniciatoriaus Remigijaus Karpuškos, ši dalis ypač svarbi siekiant monitoringo atlikimo metu surinkti kokybiškus duomenis.

Praktiniai užsiėmimai Kurtuvėnuose. © R. Kubiliaus nuotr.

„Kaip tyčia, pirmoji mokymų diena Kurtuvėnuose išpuolė ne pati maloniausia – vėjuota, retkarčiais žemę palaistydavo tai stipresnis, tai silpnesnis lietus. Vakarop lietaus debesys išsisklaidė, tačiau gana stiprus vėjas išliko. Toks oras nėra pats tinkamiausias šikšnosparniams maitintis virš vandens telkinių, nes iš čia vabzdžiai pasitraukia į užuovėjas.“ – mokymų organizavimo įspūdžiais dalinosi ekspertas. „Tuo įsitikino ir mokymų dalyviai – dvaro parke ir kitose aplink esančiose vietose, kuriose dėl senų medžių susidaro užuovėjos, ultragarso detektoriai nepaliaujamai tarškėjo nuo aplink skraidančių šikšnosparnių tiek rūšinės, tiek kiekvienos rūšies gausos. Čia vabzdžius vaikėsi ne tik dažnai tarp medžių besimaitinantys šikšnosparniai – šikšniukai, šikšniai ir nakvišos, bet ir dažniausiai virš vandens telkinių stebimi vandeniniai pelėausiai. Tuo tarpu nusileidus prie tvenkinių mokymų dalyvius pasitiko visiška tyla.“ – pasakoja Remigijus Karpuška. Pasak jo, praktiniai užsiėmimai puikiai iliustravo, kad netinkamu oru vykdant šikšnosparnių monitoringą kyla rizika gauti realios situacijos neatspindintčius duomenis.

Pasak Remigijaus Karpuškos, ypatingai svarbu užtikrinti surenkamų duomenų patikimumą bei vieningą pateikimą. Tai leidžia savalaikiai ir tinkamai reaguoti numatant tikslinių rūšių populiacijos ar jų buveinių būklės blogėjimą. Mokymų metu NATURALIT gamtosaugos ekspertas pakvietė saugomų teritorijų specialistus drąsiai kreiptis asmeniškai konsultacijos įvairiais šikšnosparnių monitoringo atlikimo klausimais, nepabijoti prašyti kitos su šikšnosparnių apsauga susijusios pagalbos.

Su mokymų medžiaga galima susipažinti ČIA.