Delfi.lt: Ką žinome apie pelėdas: mokslininkė pateikė netikėtų faktų
Delfi.lt: Ką žinome apie pelėdas: mokslininkė pateikė netikėtų faktų
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertė ornitologė dr. Gintarė Grašytė supažindina su pelėdų situacija Lietuvoje. Pelėdų rūšys yra labai skirtingos tiek savo dydžiu, tiek gyvenamąja aplinka, bet visos jos – trikdymui ir aplinkos pokyčiams jautrūs paukščiai, kurių apsauga yra sudėtinga.
Alytausgidas.lt: Kaip Dzūkijoje atkuriamos kopos?
Alytausgidas.lt: Kaip Dzūkijoje atkuriamos kopos?
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos geografas Gintautas Kibirkštis ir kultūrologė Dalia Blažulionytė pasakoja apie kopynų Dzūkijoje istoriją. Šiandien Dzūkijos smėlynai užaugę mišku ir atvirų kopų belikę labai mažai. Siekiama atkurti didesnę bioįvairovę, nes gamtoje yra reikalingos ir atviros kopos, ir miškai. G. Kibirkštis teigia, kad, atkūrus kopas jose galėtų gyventi daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, kurios nėra miško rūšys.
Diena.lt: Pelėdos – jautrios aplinkos pokyčiams
Diena.lt: Pelėdos – jautrios aplinkos pokyčiams
Biologinės įvairovės dieną aplinkosaugininkai supažindina su pelėdų situacija Lietuvoje. Šių paukščių rūšys yra labai skirtingos tiek savo dydžiu, tiek gyvenamąja aplinka, bet visos jos – jautrios trikdymui ir aplinkos pokyčiams, jų apsauga yra sudėtinga.
ukininkopatarejas.lt: Čia visur buvo smėlis – Dzūkijos kopų atkūrimo istorija
Ukininkopatarejas: Čia visur buvo smėlis – Dzūkijos kopų atkūrimo istorija
Svečius marcinkoniškė Angelė Liuolienė sutinka dainuodama dzūkiškas dainas. Šalta. Vietiniai gaubiasi storomis spalvotomis striukėmis, taip nenoromis trukdydami pajusti senojo kaimo dvasią. Bet užtenka apsižvalgyti – smėlėtas kelias, po samanomis irgi kur ne kur galima matyti smėlį. Smėlyje kapstosi šuo, o toliau tik pušys ir nedaug dirbamos žemės. Dykos apylinkės ir jose laimę jau daugelį metų kuriantys žmonės, marcinkoniškiai, kurie tądien mums pasakojo apie smėlį.
Jonavoszinios.lt: „Natura 2000“ dieną kviečiame pasidžiaugti pasiekimais saugant gyvąją gamtą
Jonavoszinios.lt: „Natura 2000“ dieną kviečiame pasidžiaugti pasiekimais saugant gyvąją gamtą
Gegužės 21 d. buvo minima „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo diena. Šis tinklas Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, sudarydamas sąlygas geriau apsaugoti gyvąją gamtą. Gyventojai šią dieną kviečiami dalyvauti nacionaliniuose parkuose vyksiančiuose renginiuose – geriau pažinti saugomas teritorijas, pasigėrėti gamtinėmis vertybėmis, žmogaus ir gamtos interesų darna.
Bernardinai.lt: Pelėdos – išskirtiniai, bet labai jautrūs aplinkos pokyčiams paukščiai
Bernardinai.lt: Pelėdos išskirtiniai, bet labai jautrūs aplinkos pokyčiams paukščiai
Lietuvoje gyvena ir peri dešimt pelėdų rūšių, septynios iš jų yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Penkios pelėdų rūšys yra saugomos tarptautiniu mastu ES Paukščių direktyvos pirmuoju priedu. Pelėdų rūšys yra labai skirtingos tiek savo dydžiu, tiek gyvenamąja aplinka, bet visos jos – trikdymui ir aplinkos pokyčiams jautrūs paukščiai, kurių apsauga yra sudėtinga.
WeloveLithuania.com: Varduvos upė – mažai žmonių trikdomas gamtos kampelis
Welovelithuania.com: Varduvos upė – mažai žmonių trikdomas gamtos kampelis
Kviečiame susipažinti su viena iš buveinių apsaugai svarbių „Natura 2000“ tinklo saugomų teritorijų – Varduvos upe. Natūralūs stačių šlaitų medynai, siauro slėnio mikroklimatas, upės dešiniajame krante, jos nedidelės kilpos siauriausioje vietoje esantis Rimolių piliakalnis, upės vingiuose atsiveriančiuose „paveiksluose“ augantys šimtamečiai ąžuolai užburia pirmą kart čia apsilankiusius. Įvairių tyrimų metu suskaičiuota 11 šikšnosparnių, virš 450 naktinių drugių rūšių, auganti storiausia Lietuvos eglė, – tai tik nedidelė vaizdingo draustinio gamtinio komplekso išraiška skaičiais.
Skaityti daugiau...
LRT Laba diena, Lietuva: Dzūkijoje atveriamos žemyninės kopos: kuriama aplinka gamtos įvairovei ir turistams
LRT Laba diena, Lietuva: Dzūkijoje atveriamos žemyninės kopos: kuriama aplinka gamtos įvairovei ir turistams
Dzūkijos nacionalinio parko išskirtinumas – ne tik miškai, upės ir šaltiniai, bet ir didžiausias žemyninių kopų masyvas Lietuvoje. Keturi geomorfologiniai draustiniai įkurti, siekiant kopas išsaugoti. Todėl dabar iškirtus dalį miško, bus atveriama kopa nykstančioms buveinėms išsaugoti ir turistų dėmesiui atkreipti. Išsamiau – reporterė Rūta Ribačiauskienė.
Delfi.lt: Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos: taps nauju lankytinu objektu
Delfi.lt: Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos: taps nauju lankytinu objektu
Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovai bei Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai ramina, kad tai ne ūkiniai kirtimai ar kažkieno savivalė, o kruopščiai iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė, teigiama pranešime spaudai.
Lrytas.lt: Tyrimas: Lietuvoje sparčiai mažėja kai kurių saugomų paukščių, bet aptikta retų augalų
Lrytas.lt: Tyrimas: Lietuvoje sparčiai mažėja kai kurių saugomų paukščių, bet aptikta retų augalų
Kaip antradienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra, atlikti tyrimai papildė žinias apie retų rūšių paplitimą, gausą šalyje ir kai kuriuos jų ekologijos aspektus.
LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ komanda atiduoda visas jėgas, kad vertingiausios Lietuvos gamtos teritorijos būtų išsaugotos dabarties ir ateities kartoms. Užsiprenumeruok naujienlaiškį ir sužinok svarbiausias aktualijas, kaip mus sekasi plėsti Natura 2000 tinklą ir stiprinti jo apsaugą Lietuvoje.”
Birutė Valatkienė
Projekto grupės vadovė
